Mažažiedė vandens lelija (Nymphaea candida) anksčiau buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Dabar ten jos neberasime. Tačiau tai nesumažina domėjimosi šiuo augalu. Iš esmės ji labai panaši į paprastąją vandens leliją (Nymphaea alba). Patikimai atskirti galima tik pagal purkos spindulių skaičių. Mažažiedė jų turi 6-14, o paprastoji 14-24. Kai kuriuose …
Kas sieja ežerinę slepišėrę ir ežerinę lobeliją? Ogi tai, kad Lietuvoje jos niekada neauga tame pačiame vandens telkinyje. Todėl viename radę slepišėrę, lobelijos patraukėme ieškoti kitame. Ežerinė lobelija (Lobelia dortmana), remiantis Raudonosios knygos informacija: Lietuvoje buvo rasta tik Ešerinio, Girutiškio, Keročio, Salinio ir Salaičių ežeruose (Švenčionių r.). Girutiškio ežere neberandama …
Į šių metų „turiu pamatyti” sąrašą jau viduržiemy buvo įtraukta ir ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris). Tai – slepišerinių (Isoetaceae) šeimos slepišerių (Isoetes) genties augalų rūšis. Priklauso sporiniams induočiams. Slepišerinių pasaulyje žinoma apie 190 rūšių. Lietuvoje auga tik viena rūšis. Ežerinė slepišerė užauga iki 20 cm aukščio. Turi tamsiai žalius, standžius …
Kol kas pamatyti mažažiedę lūgnę (Nuphar pumila) dar nėra taip sunku, Raudonoji knyga išduoda paslaptį, kad gausios jų populiacijos yra Tapelių ir Balžio ežeruose netoli Vilniaus. Kaip sakoma „dėl biografijos” nutariau ir aš su ja susipažinti, prasieidamas šiaurės vakarine Balžio ežero pakrante. Kelionėn išsiruošiau liepos 19 dieną. Tai buvo „dviejų …
Paprastoji česnakė, Pelobates fuscus – česnakinių šeimos varliagyvis. Šiaurinė paplitimo riba mūsų kraštuose eina per Estiją. Suaugusios česnakės būna 6-8 cm ilgio, panašios į rupūžes tiek išvaizda, tiek gyvenimo būdu. Esminis skirtumas turbūt – lygi česnakių oda. Slapukės, dieną tūno užsiraususios, naktį medžioja kirmėles, vabzdžius, moliuskus. Dėl poreikio slėptis užsirausiant …
Nors skelbimą birželio 12 dienos apie medvarlių apskaitą Renavo dvare patalpinau kitoje svetainėje, vis gi pačios medvarlės labiau pagal tematiką tinka Tvenkinuke. Ir kaip visada 2021 metais, prie vieno pagrindinio žygio tikslo (medvarlių apskaitos) prisidėjo dar keletas papildomų – vis tiek jau važiuojama ta kryptimi. Taigi, šį sykį, ne tik …
Šįkart apie dar vieną žygį aplink unikalų ežerą netoli Vilniaus – Balsio. Žygio data – birželio 4-toji. Nueita 6,8 km, nuvažiuota 61 km. Pats ėjimas aplink ežerą truko keletą valandų. Aplink ežerą išsiruošėm daugiau ne vandens augmenijos ir gyvūnijos stebėti, bet aplankyti vieną didžiausių Lietuvoje plačialapių klumpaičių augimvietę. Prieš savaitę …
Ir pagaliau – trečioji „Sidabrinė ekspedicija“. Gegužės 15 dieną, taip pat šeštadienį – Aukštaitijos šaltiniai. Kadangi po pirmųjų dviejų žygių prie mūsų prisijungė ir daugiau kompanijos, išaugo ir mūsų apetitai, t.y. suplanuotų objektų skaičius. Dabar jų buvo net 19: Cirkliškio pažintinis miško takas Medišionių liepos Lino verdenės šaltinis Liepų pavėsinė …
Antrasis „Sidabrinės ekspedicijos“ (arba VSTT „Šaltinių žaidimo“) žygis, kuris kaip ir pirmasis taip pat buvo šeštadienį, gegužės 8 dieną – Žemaitijos šaltiniai. Stotelių buvo mažiau, o važiavimo – daugiau. Viso maršrute nusimatėm penkias stoteles, kurių trys buvo tikslinės šaltinių žaidime, o kitos – papildoma kultūrinė programa: Juodlės pažintinį taką, Svilės …
Dzukų šalciniai – pirmasis „Sidabrinės ekspedicijos“ (arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos „Šaltinių žaidimo“) žygis, kuriam išsiruošėm šeštadienį, gegužės 1 dieną. Viso žygį be starto ir finišo sudarė 12 stotelių, o planas buvo sudarytas taip, kad nesvarbu, kur būtų pradžia, kur pabaiga. Žiediniu maršrutu galėjome įveikti jas visas bent kuria kryptimi. …