Crinum paludosum

Pažodžiui verčiant pavadinimą tai – pelkinis krinas. Paplitęs tropinėje Afrikoje. Auga periodiškai užmirkstančiose vietovėse. Namibijoje, pavyzdžiui, jis kaip didžiausia turistus viliojanti atrakcija, sutraukianti šimtus žmonių. Šių augalų žydėjimas kai kuriose vietovėse atgaivina turizmo verslą ir sukuria nemažas pajamas viešbučiams, maitinimo įstaigoms, gidams. Tačiau čia augalai gali pražysti kartą į tris …

2021 metus palydint

Netruko praeiti dar vieni metai. 2021-ieji buvo išties įspūdingi savo renginiais ir užimtumu. Nors po lietingo ir vėsaus rudens vandens augalai įsivažiavo vangiai, bet jau liepos antroje pusėje jie pasistengė mus nustebinti. Gausu buvo ir kelionių bei žygių. Apie visą tai galite paskaityti tvenkinuko tinklaraštye. Šiais metais čia pasirodė pusė …

Ežerinė lobelija, Lobelia dortmanna

Kas sieja ežerinę slepišėrę ir ežerinę lobeliją? Ogi tai, kad Lietuvoje jos niekada neauga tame pačiame vandens telkinyje. Todėl viename radę slepišėrę, lobelijos patraukėme ieškoti kitame.  Ežerinė lobelija (Lobelia dortmana), remiantis Raudonosios knygos informacija: Lietuvoje buvo rasta tik Ešerinio, Girutiškio, Keročio, Salinio ir Salaičių ežeruose (Švenčionių r.). Girutiškio ežere neberandama …

Ežerinė slepišėrė, Isoetes lacustris

Į šių metų „turiu pamatyti” sąrašą jau viduržiemy buvo įtraukta ir ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris). Tai – slepišerinių (Isoetaceae) šeimos slepišerių (Isoetes) genties augalų rūšis. Priklauso sporiniams induočiams. Slepišerinių pasaulyje žinoma apie 190 rūšių. Lietuvoje auga tik viena rūšis. Ežerinė slepišerė užauga iki 20 cm aukščio. Turi tamsiai žalius, standžius …

Mažažiedė lūgnė Balžio ežere

Kol kas pamatyti mažažiedę lūgnę (Nuphar pumila) dar nėra taip sunku, Raudonoji knyga išduoda paslaptį, kad gausios jų populiacijos yra Tapelių ir Balžio ežeruose netoli Vilniaus. Kaip sakoma „dėl biografijos” nutariau ir aš su ja susipažinti, prasieidamas šiaurės vakarine Balžio ežero pakrante. Kelionėn išsiruošiau liepos 19 dieną. Tai buvo „dviejų …

Cyperus. Viksvuolė

Didelė ir paplitus viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos augalų gentis, priskaičiuojanti apie 700 rūšių. Genties pavadinimas kildinamas ne iš lotyniško, bet iš graikiško žodžio kyperos, reiškiančio „gardžiai kvepiantis”.  Kai kurių rūšių šaknys išties malonaus kvapo.  Viksvuolės (ne viksvos!) paplitusios visame Žemės rutulyje, dažniausiai tropinėse ir vidutinio klimato juostose. Lietuvoje teturime dvi natūraliai …

Pontederia. Skiaustmenė

Dar viena gražių pakrančių augalų gentis – Pontederia. Tai – žoliniai vandens augalai su panirusiu beveik horizontaliu stiebu, širdiškos formos ilgais lapkočiais lapais. Žiedynas – varpiška šluotelė, kurioje gali būti iki penkiasdešimties tik vieną dieną težydinčių žiedų. Žiedai gali būti šviesiai mėlyni, rausvai violetiniai ar balti. Pontederia gentis natūraliai auga …

Thalia. Talija

Thalia gentyje tėra šešios oficialiai pripažintos rūšys, paplitusios Afrikoje ir Amerikose. Bendrinis šios genties augalų pavadinimas – aligatorių vėliava – lyg ir duoda užuominą apie aplinką, kurioje šie augalai sutinkami.

Mažieji pagalbininkai – azolė, salvinia, plūdena

Apie įvairius vandens telkinių azoto „kaupiklius” buvo jau ne kartą kalbėta. Tai ir meldai, ir ajerai, ir net gi pakrantėse augantys gluosniai. Šie augalai sukaupia nemažai maisto medžiagų, o dalį jų pašalinus, kartu pašalinamos ir iš vandens akumuliuotos maisto medžiagos.  Norint pašalinti perteklines maisto medžiagas kol pagrindiniai augalai dar neįsitvirtino, …

Nymphoides peltata. Vandeninė plaumuonė

Dauguma žmonių, kurie turi vandens telkinius, juose dažniausiai augina vandens lelijas. Kai kurie bando juose apgyvendinti paprastąją lūgnę, nors dėl jos intensyvaus sėjimosi  ir plitimo šakniastiebiais tai nėra labai gera idėja. Taip pat vienas iš tokių augalų, kuris yra ganėtinai išvaizdus, bet sunkiai pritaikomas nedideliems vandens telkiniams ar baseinėliams yra …