Reliktinė mizidė. Bandymas sutikti

Šių metų pradžioje socialiniuose tinkluose pamačiau ne vieną įrašą apie reliktinę mizidę (Mysis relicta). Pabandžiau pasidomėti, bet visi internetiniai šaltiniai Lietuvoje nusirašė vienas nuo kito ir glaustai pateikia tą pačią informaciją: tai ledynmečio reliktas, mūsų šalyje sutinkama kažkur penkiolikoje ežerų (Aiseto, Asalnų, Asvejos, dvejuose Baluošo ežeruose, Baltųjų Lakajų, Drūkšių, Dusios, …

2021 metus palydint

Netruko praeiti dar vieni metai. 2021-ieji buvo išties įspūdingi savo renginiais ir užimtumu. Nors po lietingo ir vėsaus rudens vandens augalai įsivažiavo vangiai, bet jau liepos antroje pusėje jie pasistengė mus nustebinti. Gausu buvo ir kelionių bei žygių. Apie visą tai galite paskaityti tvenkinuko tinklaraštye. Šiais metais čia pasirodė pusė …

Česnakė

Paprastoji česnakė, Pelobates fuscus – česnakinių šeimos varliagyvis. Šiaurinė paplitimo riba mūsų kraštuose eina per Estiją. Suaugusios česnakės būna 6-8 cm ilgio, panašios į rupūžes tiek išvaizda, tiek gyvenimo būdu. Esminis skirtumas turbūt – lygi česnakių oda. Slapukės, dieną tūno užsiraususios, naktį medžioja kirmėles, vabzdžius, moliuskus. Dėl poreikio slėptis užsirausiant …

Lašišų nerštas

Neršiančias lašišas norėjau pamatyti jau senai. Ypač kai Vilnius yra vienintelė Europos sostinė, kurioje šios žuvys neršia vos ne miesto centre. Norėjau, bet neprisiruošdavau… Šiemet spalio pabaiga tiesiog stulbino šiltais gražiais orais, ir atrodė, kad lašišoms dar teks palaukti atšalimo, kad prasidėtų nerštas. Deja, netikėtai, vos baigę paskutinį spalio yamadoriavimą, …

„Lašišos dienoraštis” pradeda nerštaviečių apsaugą

Į Lietuvos upes jau atplaukė lašišos ir tuoj prasidės įspūdingas jų nerštas.  Na, o mūsų asociacijos nariai bei savanoriai kaip ir kiekvienais metais pradeda įdomią bei gyvybiškai būtiną šių žuvų neršto apsaugą. Tad jei esi neabejingas gamtos apsaugai, turi laisvo laiko būti prie upių bei nori prisidėti prie mūsų veiklos …

Lepomis gibbosus. Paprastasis saulešeris

Lietuva tikrai pakankami turtinga gyvūnų ir augalų įvairove. Tad nėra ko stebėtis, kad šalies ežeruose, upėse ir Kuršių mariose nuo seno sutinkamos 34 rūšys žuvų. Taip pat sutinkamos, savaime atkeliavusios arba žmogaus pagalba išplatintos 5 invazinės žuvų rūšis

Įžuvinimas mažoje kūdroje

Kiek pastebėjau, jau daug metų sklando nuomonė kad, kasant kūdrą, ji turi būt kuo didesnė, ir labai svarbu ją iškasti kuo gilesnę. Niekad to nesupratau. Vien dėl to, kad esant dideliam gyliui krantai tampa labai statūs, dėl ko jie slenka į vidų. Taip pat labai sudėtinga sodinti vandens augalus. Didelis …

Amarais apniktas vandens lelijos žiedas

Amarai

Turbūt niekam nėra malonu išvysti sužalotus ar kenkėjais apniktus savo augalus. Nors vandens lelijos ir nereikalauja didelės priežiūros, bet jos susiduria su keletu kenkėjų, kurie tikrai augalui ne į gerą. Kadangi amarai yra vienas dažniausių soduose ir daržuose aptinkamų kenkėjų, nenustebkite, jei ant jūsų vandens lelijų apsigyvens šie maži nariuotakojai

Pažeisti lapai

Galerucella nymphaeae. Lūgninis lapgraužis

Pavasarį bundant gamtai pradedame laukti savo auginamų augalų žiedų. Šylant vandeniui stebim į vandens paviršių lendančius vandens lelijų lapus. Neužilgo pasirodo ir pirmieji žiedai. Bet įpusėjus vasarai ant lapų galime pastebėti vabalą – lūgninį lapgraužį  (Galerucella nymphaeae). Kuris nieko nelaukęs ant lapų viršutinės dalies sudeda stipriai prie lapo prikibusius kiaušinėlius. Iš …