Česnakė

Paprastoji česnakė, Pelobates fuscus – česnakinių šeimos varliagyvis. Šiaurinė paplitimo riba mūsų kraštuose eina per Estiją. Suaugusios česnakės būna 6-8 cm ilgio, panašios į rupūžes tiek išvaizda, tiek gyvenimo būdu. Esminis skirtumas turbūt – lygi česnakių oda.

Slapukės, dieną tūno užsiraususios, naktį medžioja kirmėles, vabzdžius, moliuskus. Dėl poreikio slėptis užsirausiant gyvena ten, kur minkšti dirvožemiai – pušynuose, pievose, smėlynuose, daržuose. Populiacijai reikia atvirų tiek vandens, tiek žemės plotų.

Česnakių buožgalviai patys didžiausi iš visų mūsų šalyje gyvenančių varliagyvių buožgalvių. Būdami dideli, jie dar ir nėra bailūs, nesislapsto, todėl į juos kaip į maistą greitai dėmesį atkreipia žuvys. Dėl šios priežasties sėkmingas česnakių veisimasis labai priklauso nuo žuvų skaičiaus vandens telkinyje.

Česnakės buožgalvis, Viliaus Kairio nuotrauka

Dėl visų išvardintų priežasčių, česnakės ne tik retos, bet ir mažai ištyrinėtos. Situacija apie jų paplitimą Lietuvoje nėra gerai žinoma. Internete randamos tik pavienės žinios. Pavyzdžiui Mažeikių krašto enciklopedija skelbia apie 28 radavietes 1986-1997 metais, naujesni duomenys nepateikiami.

2021 metais česnakė paskelbta metų varliagyviu, taip siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šį retą gyvūną. Deja, metai prabėgo, o to dėmesio kaip ir nesimato.

Jogaila Mackevičius