Pontederia. Skiaustmenė

Dar viena gražių pakrančių augalų gentis – Pontederia. Tai – žoliniai vandens augalai su panirusiu beveik horizontaliu stiebu, širdiškos formos ilgais lapkočiais lapais. Žiedynas – varpiška šluotelė, kurioje gali būti iki penkiasdešimties tik vieną dieną težydinčių žiedų. Žiedai gali būti šviesiai mėlyni, rausvai violetiniai ar balti.

Pontederia gentis natūraliai auga Amerikose, nuo Kanados iki Argentinos. Tačiau dėl savo dekoratyvinių savybių įvežta į daugelį pasaulio šalių. Labiausiai paplitusi rūšis yra Pontederia cordata – širdžialapė skiaustmenė.

Genčiai pavadinimą davė K. Linėjus, pavadindamas šiuos augalus italų botaniko Giulio Pontedera garbei. Lietuviškas genties pavadinimas yra skiaustmenė, kurio autorius Laurynas Ivinskis. Greičiausiai pavadinimas pirmą kartą paminėtas veikale Prigumtumenė, parašytame 1870 metais. 

Padėtis genties viduje gana komplikuota, nes atrodo, kad tarp sistematikų čia kyla daug nesutarimų. Net gi Wikipedija skirtingomis kalbomis nurodo skirtingą rūšių skaičių (5-7). Todėl kažką detaliai aiškintis kol sistematikai dar žvangina ietimis dabar nelabai yra prasmės.

Angliška Wikipedijos versija pateikia 7 rūšis:
Pontederia cordata L.,
Pontederia parviflora Alexander,
Pontederia rotundifolia L.f.,
Pontederia sagittata C.Presl,
Pontederia subovata (Seub.) Lowden,
Pontederia triflora (Endl. ex Seub.) G.Agostini, D.Velázquez & J.Velásquez,
Pontederia angustifolia (Pursh, Frederick Traugott).

Jei bandysite ieškoti internetinėje prekyboje šių augalų įvairovės, rasite ir Pontederia lanceolata. Kitur bus pažymėta, kad P. lanceolata yra P. cordata sinonimas, nors nuotraukose šie augalai akivaizdžiai skirsis. Tad turbūt neverta sau kvaršinti galvos bandant surinkti genties rūšių kolekciją, o geriau pabandyti tiesiog gražiai sukomponuoti tris esamas P. cordata spalvines formas – mėlyną, violetinę ir baltą. 

Geriausiai dauginasi ir plinta „mėlynieji”, nuo jų ne daug atsilieka „violetiniai”, na o „baltieji atrodo patys silpniausi. 

Žiemoja skiaustmenės mūsų sąlygomis tiesiog tvenkinyje. Žiemai antžeminė dalis nuvysta, lieka tik į gruntą paniręs stiebas. Pavasarį augalas atželia iš naujo. 

Nei vandens parametrams, nei substratui šie augalai nėra jautrūs. Svarbiausia, kad būtų pakankamai maisto medžiagų. Tada jie sparčiai auga ir plečiasi, gausiai ir ilgai žydi. Papildomas tręšimas vandens augalams skirtomis trąšomis duoda neblogų rezultatų. 

Geriausiai skiaustmenės jaučiasi kai auga apie 20 cm gylyje, nors žiemojimui geriau, kad gylis būtų kiek didesnis. Galima šiuos augalus sodinti ir į kubilus, žiemai pernešant į vėsų rūsį (+10ºC). 

Žydėti pradeda liepos mėnesį. Sėklų Lietuvoje dar niekas nėra pastebėjęs (ar bent jau apie tai pranešęs), nes nėra natūralių apdulkintojų – specifinės rūšies bičių (Dufourea novaeangliae). Todėl išplitimas skiaustmenėms negręsia. Nors pas mus jų žiedus labai noriai lanko kamanės, matyt kažkas ne taip su jų kūno forma ir apdulkinimo procesas nevyksta.

Trumpai tariant tai – gražūs žydintys, o svarbiausia – nereiklūs, augalai.

Pabaigai – keleto skiaustmenių nuotraukų galerija akims paganyti. 

Jogaila Mackevičius