Crinum paludosum

Pažodžiui verčiant pavadinimą tai – pelkinis krinas. Paplitęs tropinėje Afrikoje. Auga periodiškai užmirkstančiose vietovėse. Namibijoje, pavyzdžiui, jis kaip didžiausia turistus viliojanti atrakcija, sutraukianti šimtus žmonių. Šių augalų žydėjimas kai kuriose vietovėse atgaivina turizmo verslą ir sukuria nemažas pajamas viešbučiams, maitinimo įstaigoms, gidams. Tačiau čia augalai gali pražysti kartą į tris metus, nes ne kasmet iškrenta gausūs lietūs, paskatinantis šiuos augalus žydėti. 

Tai – amarilinių šeimos svogūniniai augalai, išauginantys iki 20 cm svogūną. Lapai ir žiedai labai primena amarilius ar valotes. Šis augalas taip pat turi ramybės periodą ir yra prisitaikęs ištverti nepalanias sąlygas, būdamas visiškoje ramybėje. 

Tačiau periodiniai gausūs lietūs užtvindo didžiules lygumas, ir prasideda nuostabus reiškinys – pelkinio krino žydėjimas. Todėl noriu pasidalinti Maritza Morgan nuotraukomis iš šių metų visai nesenai vykusio žydėjimo:

Vienas iš Namibijos Maltahöhe miestelio turizmo verslo atstovų Dirk Heinrich taip šiemet aprašo žydėjimo pradžią:

Praėjus kelioms dienoms po trumpų ir stiprių liūčių, pasipylusių nuo praėjusios savaitės šeštadienio (2022 m. sausio 15 d.) pasirodė pirmasis pelkinis krinas (Crinum paludosum). Šeštadienį fiksuota 5 mm, sekmadienį 20 mm, pirmadienį 7 mm, antradienį 40 mm lietaus. Į šiaurę nuo Maltahöhe esančios Sandhof fermos laukai vandeniu prisipildė jau pirmadienį ir, pasak savininko Oliverio Morgano, augalai žydės nuo ateinančio šeštadienio. Ūkio savininkai pranešė, kad lankytojai gali atvykti pasimėgauti unikalia balta ir rožine spalva. Gamtos stebuklas 700 hektarų plote nuo sekmadienio, 2022 m. sausio 23 d. Priklausomai nuo oro, jis tęsis savaitę, o po to gėlės greitai nuvys ir išnyks.

Tą akimirką, kai 700 hektarų ūkyje esantis lietaus vanduo suminkština kietą ir sausą dirvą bei skatina „Sandhof lelijų“ augimą, pasirodo ir iki 60 mm ilgio vabalas. Šis straubliukas (Brachycerus ornatus) išgyvena sausrą laikotarpį, kaip ir jo šeimininkas po žeme. Tačiau atgyja ne tik straubliukas, bet ir daugybė buožgalvių ir krevečių bei kitų gyvių. Šios gyvos fosilijos gyvena Žemėje daugiau nei 250 milijonų metų. Jie yra vėžiagyvių gentis, priklausanti Notostraca būriui. Kiti vėžiagyviai taip pat pradeda savo trumpą gyvenimą ir nebus matomi kaip ir pelkinis krinas, kol kitą kartą slėnis neužpildys bent 15–20 cm vandens…

Šis fenomenas kartojasi periodiškai (kartais ne kasmet) jau ištisus šimtmečius. Kaskart viskas vyksta panašiai, todėl ta proga dar šiek tiek nuotraukų iš 2009 metų žydėjimo. 

 

Parengė Jogaila Mackevičius