Cyperus. Vilsvuolė

Didelė ir paplitus viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos augalų gentis, priskaičiuojanti apie 700 rūšių. Genties pavadinimas kildinamas ne iš lotyniško, bet iš graikiško žodžio kyperos, reiškiančio „gardžiai kvepiantis“.  Kai kurių rūšių šaknys išties malonaus kvapo.  Viksvuolės (ne viksvos!) paplitusios visame Žemės rutulyje, dažniausiai tropinėse ir vidutinio klimato juostose. Lietuvoje teturime dvi natūraliai …

Pontederia. Skiaustmenė

Dar viena gražių pakrančių augalų gentis – Pontederia. Tai – žoliniai vandens augalai su panirusiu beveik horizontaliu stiebu, širdiškos formos ilgais lapkočiais lapais. Žiedynas – varpiška šluotelė, kurioje gali būti iki penkiasdešimties tik vieną dieną težydinčių žiedų. Žiedai gali būti šviesiai mėlyni, rausvai violetiniai ar balti. Pontederia gentis natūraliai auga …

Thalia. Talija

Thalia gentyje tėra šešios oficialiai pripažintos rūšys, paplitusios Afrikoje ir Amerikose. Bendrinis šios genties augalų pavadinimas – aligatorių vėliava – lyg ir duoda užuominą apie aplinką, kurioje šie augalai sutinkami.

Mažieji pagalbininkai – azolė, salvinia, plūdena

Apie įvairius vandens telkinių azoto „kaupiklius“ buvo jau ne kartą kalbėta. Tai ir meldai, ir ajerai, ir net gi pakrantėse augantys gluosniai. Šie augalai sukaupia nemažai maisto medžiagų, o dalį jų pašalinus, kartu pašalinamos ir iš vandens akumuliuotos maisto medžiagos.  Norint pašalinti perteklines maisto medžiagas kol pagrindiniai augalai dar neįsitvirtino, …

Nymphoides peltata. Vandeninė plaumuonė

Dauguma žmonių, kurie turi vandens telkinius, juose dažniausiai augina vandens lelijas. Kai kurie bando juose apgyvendinti paprastąją lūgnę, nors dėl jos intensyvaus sėjimosi  ir plitimo šakniastiebiais tai nėra labai gera idėja. Taip pat vienas iš tokių augalų, kuris yra ganėtinai išvaizdus, bet sunkiai pritaikomas nedideliems vandens telkiniams ar baseinėliams yra …

Pistia stratiotes. Salotinė pistija

Pasodinus į vandens talpą stambiažiedžių vandens augalų, dažnas susiduria su vandens kokybės problema, kai pats vanduo tampa neskaidrus, o jo paviršių uždengia bakterinė plėvelė. Taip atsitinka todėl, kad kol augalas dar neįsitvirtinęs, iš substrato atsipalaiduoja nemažai maisto medžiagų, kurios laisvai pasiskirsto vandenyje. Šias medžiagas panaudoja bakterijos, dumbliai, melsvabakterės, grybai. Pastarieji …

Kew botanikos sodo žydinčių vandens augalų kolekcijos

Vidurvasary teko lankytis Karališkajame Kew botanikos sode Londone. Tiesą pasakius, šios kelionės tikslas ir buvo būtent pamatyti gyvai anksčiau tik paveikslėliuose regėtą Amazonės vandens leliją – Viktoriją. Nusivilti neteko, nes būtent Kew augina abi jos rūšis Victoria amazonica ir Victoria crusiana. Neįgudusiai akiai šios rūšys nelabai kuo skiriasi, gal V. …

Medžiagų „akumuliatoriai“. Vandens jacintas

Vienas iš galimų tvenkinio vandens „gryninimo“ būdų – augalų, kuriems reikia daug maisto medžiagų auginimas ir šių augalų palaipsnis šalinimas. Tam tinka meldai, ajerai, o ir tos pačios vandens lelijos savo šakniastiebiuose akumuliuoja nemažą maisto medžiagų kiekį, tai jų sumažindamos vandenyje. Pabandžiau tokiam akumuliavimui panaudoti ir egzotiškesnį augalą. Iš šiltųjų …

Azoto šalinimas. „Gyvi kaupikliai“

Azotas, kaip ir kitos augalų maisto medžiagos – dažna problema tvenkiniuose. Taigi, šiek tiek apie tai, kaip tą problemą stengiuosi spręsti aš. Šiek tiek jau rašiau anksčiau, gal kiek pasikartosiu. Naudoju „gyvuosius akumuliatorius“ – daug biomasės kaupiančius, maisto medžiagoms imlius augalus. O taip pat ir išskiriančius natūralius fitoncidus – tokius …