Reliktinė mizidė. Bandymas sutikti

Šių metų pradžioje socialiniuose tinkluose pamačiau ne vieną įrašą apie reliktinę mizidę (Mysis relicta). Pabandžiau pasidomėti, bet visi internetiniai šaltiniai Lietuvoje nusirašė vienas nuo kito ir glaustai pateikia tą pačią informaciją: tai ledynmečio reliktas, mūsų šalyje sutinkama kažkur penkiolikoje ežerų (Aiseto, Asalnų, Asvejos, dvejuose Baluošo ežeruose, Baltųjų Lakajų, Drūkšių, Dusios, Luokesų, Lūšių, Peršokšnų, Siesarties, Šakarvų, Zaraso, Žeimenų), gyvena gelmėje, kur pastovi +1,6–8,4°C temperatūra ir didelis (mažiausiai 3,5 mg/l) ištirpusio deguonies kiekis. 

Bet vienas šių mažų vėžiagyvių gyvenimo faktas suintriguoja: jie žiemos metu, kai paviršiuje vandens temperatūra atšąla, išplaukia į tų ežerų upelius veistis. Patelės sudeda apie 20 ikrelių. Ir vat būtent šiuo metu pačias mizides nesunku pamatyti, nufotografuoti. 

Nors pirmieji socialinių tinklų įrašai pasirodė sausio pirmomis dienomis, išsiruošiau tik po trijų savaičių į Asvejos regioninį parką. Tai viso labo apie 60 kilometrų nuo namų. Deja, nors žinojau tikslias mizidžių radimo koordinates, jų nepamačiau. Nors išvaikščiojau visą upelio vagą iš abiejų pusių. Matyt mizidės atliko visus savo reikalus ir vėl nudreifavo gelmėn. 

Teks pabandyti laimę kitomis žiemomis. 

Jogaila Mackevičius