Viktorijos sėja. Pirmieji bandymai (2)

Labai daug informacijos apie viktorijos sėją yra ankstesniame straipsnyje mano paminėtame puslapyje. Todėl dabar norėčiau papasakoti kaip aš sėjau viktorijas ir kaip man tai sekėsi, nesigilindamas į profesionalų pateikiamas detales.

Pirmiausia kyla klausimas – kada geriausia įsigyti viktorijos sėklų? Jos ganėtinai lepios, nukritus temperatūrai žemiau +13ºC, sėklos gali žūti. Taip pat jos niekada negali išdžiūti (todėl siunčiamos sandariuose maišeliuose su trupučiu vandens). 

Didžiausia sėklų pasiūla prasideda žiemą, tada ir kainos būna mažesnės. Tačiau mūsų žiema nesunkiai tas sėklas pražudys. Net ir trumpą laiką (kol paštininkas atneš siuntinį) pabuvusios enigiamoje temperatūroje, sėklos gali žūti. Užsisakę pavasarį, galime nespėti sulaukti rimtesnių rezultatų. Taigi, turbūt geriausias laikas užsisakyti jas rudenį ir per žiemą pralaikyti žemoje (+15-17ºC) temperatūroje nedideliame indelyje vandenyje, periodiškai kas porą savaičių keičiant vandenį. 

Viktorijų sėklos labai nenuspėjamos. Net ir laikant dygimui netinkamomis sąlygomis, kartais jos ima ir sudygsta masiškai. Būna ir priešingai – bandant daigint ir suteikiant puikias sąlygas, sėklos spyriojasi ir nedygsta. Tokio sėklų užsispyrimo negali paaiškinti net profesionalai. 

Bet sakykime, mums pavyko. Sėklas parsisiuntėm ir išlaikėm iki sėjos sėkmingai. Ko reikia startui? Pirmiausia, nediduko (apie 30 litrų) akvariumo. Tada jam pritaikyto šildytuvo su termorele, nedidelio kompresoriaus su vandens aeravimui skirtais priedais ir bechlorio bandens. Jei sėsime anksti, ir dienos dar bus trumpos – paprasto papildomo apšvietimo (viktorijoms, kaip ir lotosams, šviesos niekada nebūna per daug)

Viktorijoms dygti reikalinga +28-30ºC temperatūra. Prasidėjus dygimui ir nukritus temperatūrai gležni jauni augalai greitai žus. Bet taip apt jie žus, per daug pakilus temperatūrai. O tas gali nesunkiai nutikti labai saulėtomis pavasarinėmis dienomis, laikant augalus ant pietinės palangės ar oranžerijoje saulės atokaitoje. 

Viktorijos nepakenčia chloro. Visoms kitoms vandens savybėms jos pakančios. Bet geriausia naudoti neutralios reakcijos, nelabai kietą vandenį. 

Taip pat viktorijų sėjinukams patinka, kai vanduo aplinkui šiek tiek juda (juk jos – Amazonės baseino gyventojos). 

Taigi, sumontuojam visą įrangą (šildytuvą, kompresorių, apšvietimą), pripilam į akvariumuką vandens, įjungiam šldytuvą taip, kad jis palaikytų pastovią +30ºC temperatūrą, kompresorių nustatom taip, kad jis vos vos pūstų orą, taip pamažu judindamas vandenį. 

Kai vanduo sušils, galime pradėti sėją. Jokio substrato pradžioje nereikia. Paruoštas sėklas galima bus paprasčiausiai išdėlioti ant akvariumo dugno. Tiesa, išdėlioti ne bent kaip, o kuo toliau viena nuo kitos. Dygdamos viktorijos sėklos nemėgsta viena kitos draugijos. Jei kartu netoliese padėsite keletą sėklų, labai tikėtina, kad pradės dygt tik stipriausioji. Kodėl?

Tiesą sakant, neradau niekur vienareikšmio išsamaus atsakymo. Kol kas niekas neišskyrė medžiagų, kuriomis viktorijos sėklos veikia viena kita. Bet tokia „saviškių” supresija gyvojoje gamtoje nėra retas reiškinys. Visi gyvi organizmai konkuruoja dėl erdvės ir maisto. Dažniausiai stipresnis stelbia silpnesnius, juos „apvalgydamas” ar užgoždamas. Tačiau kai kurie organizmai vysdydamiesi ir augdami išskiria medžiagas, stabdančias šiuos savo gentainių procesus. Antai, nors į šeimininko organizmą pakliųna ne vienas kiaušinėlis, bet pradeda vystytis tik vienas parazitinės kirmėlės kaspinuočio individas. Viktorijos – gigantiški sparčiai augantys augalai. Akivaizdu, kad maisto medžiagų ir erdvės joms reikia daug. Nelabai ekonomiška, kai šalia sukrenta kokia pusė šimto sėklų ir ima vienu metu dygti. Rungtyniaudamos jos tik veltui eikvoja maisto medžiagas, augalai auga silpnesni. Gerokai paprasčiau yra kai pirmosios sudygusios sėklos stabdo likusių dygimą.

Kaip jau minėjau, tai – tik teoriniai spėjimai. Kol kas neteko matyti tyrimų rezultatų, kuriuos būtų paminėta viena ar kita veiklioji dygimą stabdanti medžiaga. Bet praktiškai augintojai jau senai pastebėjo, kad viktorijoms patinka reguliarus vandens praskiedimas, kai pakeičiama penktadalis-ketvirtadalis viso akvariumo vandens.

Taigi, viskas paruošta: sušilęs akvariume vanduo tik ir laukia naujų gyventojų. Dabar belieka paruošti viktorijos sėklas. Ir norint, kad dygimas būtų sėkmingas ir labiau sinchronizuotas, reikia atlikti vieną „operaciją”, bet apie ją – sekančiame straipsnyje.

Jogaila Mackevičius