Viktorijos sėja. Pirmieji bandymai

Viktorijos (Victoria) genties augalų žiedai yra patys didžiausi ir įspūdingiausi iš visų vandens augalų. Gentyje tėra dvi rūšys – Victoria amazonica ir V. crusiana. Abiejų rūšių augalai yra labai panašūs. Tai – dideli vienmečiai augalai, visą savo gyvenimą nugyvenantys tropinėmis sąlygomis, todėl auginti juos Lietuvoje yra nemenkas iššūkis.

Visas teorines žinias apie šių augalų auginimą susirinkau nuostabioje Kit ir Ben Knots svetainėje Victoria adventure. Čia galima rasti ne tik instrukcijas pradedantiesiems apie Viktorijų auginimą, bet ir patarimus profesionalams. Victoria adventure yra pagalbinė WGI (Water Gardeners International) draugijos svetainė, kurios tikslas – teikti metodinę-mokomąją medžiagą vandens telkinių savininkams, padėti jiems auginti žydinčius vandens augalus. Tad jei man nepavyks pateikti visų atsakymų į klausimus, galite pabandyti paieškoti informacijos mano nurodytose svetainėse.

Taigi, Viktorija! Išbandęs Lietuvoje pražydinti lotosus, surinkęs nedidelėje atviroje kūdroje maksimalią įmanomą skaičiumi vandens lelijų kolekciją, panorau pabandyti užsiauginti dar ką nors egzotiško ir labai įspūdingo. Žydinčios viktorijos būtų labai didelė atrakcija mano šiltnamiui.

Augalai vienmečiai, tad kiekvieną kartą juos reikia pradėti auginti iš naujo. Be to, jie labai dideli. Palankiomis sąlygomis vieno viktorijos lapo skersmuo gali siekti du metrus. Paprastai auginami kultūroje jie prisitaiko prie ankštesnių sąlygų. Erdvės stygius pakoreguoja ir augalo gabaritus. Bet viskas iki tam tikros ribos.

Prieš eilę metų iš Kit ir Ben buvau parsisiuntęs V. crusiana veislės ‘Longwood Hybrid’ sėklų. Deja, tuo metu mano bandymams koją pakišo prasta technika. Sugedo termorėlė ir labai saulėtą pavasario dieną inde, kuriame buvo daiginamos sėklos vandens temperatūra pakilo iki +50ºC. Visi augalai žuvo. Siųstis iš naujo nebuvo laiko, tad viską atidėjau kitiems metams. Ši pauzė užsitęsė ne vienerius metus.

2016 metais pavasarį vėl prisiminiau šiuos augalus užsisakiau V. amazonica sėklų. Šį kartą –  iš Tailando.

Siunčiantis sėklas (ar jas sandėliuojant) reikia atminti, kad viktorijos sėklos niekada negali išdžiūti. Jos visą laiką turi mirkti vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė nei +13ºC. Žemesnėje temperatūroje (nors ne visais atvejais) sėklos gali žūti. Temperatūrai pasiekiant +24ºC tikėtina, kad sėklos pradės dygti. Sėklos, patekusios į sausas sąlygas, labai greitai tampa nedaigios.

Manau, suprantama, kad tokius aukštus reikalavimus aplinkos temperatūrai turinčio augalo sėklas užsisakyti ir parsisiųsti reikia arba iš rudens (kuo anksčiau, tuo geriau), arba pavasariui įpusėjus. Taip pat reikia atsižvelgti ir į siuntimo laiką. Per vėlai užsisakius tikėtina, kad kol sėklos pasieks mūsų kraštus, sėti jau bus per vėlu. Pasėtos viktorijos sėklos turi per labai trumpą laiką (vos trejetą – ketvertą mėnesių) užaugti iki įspūdingų matmenų augalo ir sužydėti.

Taigi, pavasarį užsakytos iš Tailando sėklos gal po daugiau nei mėnesio pasiekė mano namus.

Reikiamos sėjai priemonės ir įranga jau buvo paruošti, todėl nedelsdamas atlikau visas sėjos operacijas ir sėklas pasėjau. Bet apie tai – antrojoje dalyje…

Jogaila Mackevičius