Mažažiedė lūgnė Balžio ežere
Kol kas pamatyti mažažiedę lūgnę (Nuphar pumila) dar nėra taip sunku, Raudonoji knyga išduoda paslaptį, kad gausios jų populiacijos yra Tapelių ir Balžio ežeruose netoli Vilniaus. Kaip sakoma „dėl biografijos” nutariau ir aš su ja susipažinti, prasieidamas šiaurės vakarine Balžio ežero pakrante. Kelionėn išsiruošiau liepos 19 dieną. Tai buvo „dviejų taškų žygis” Pirmasis taškas – Pravalo botaninis draustinis, antrasis – Balžio ežeras.
Wikipedijos duomenys:
Balžis arba Bildžių ežeras – ežeras Lietuvoje, Vilniaus miesto šiaurės rytinėje dalyje, 2 km į rytus nuo Antavilių. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 0,86 km, plotis iki 0,35 km. Altitudė 134,2 m. Pietiniame pelkėtame gale yra 0,15 ha pelkėta sala. Giliausia ežero vieta siekia 27,1 m. Ežero dubuo rininės kilmės. Krantai aukšti, sausi, miškingi (supa pušynas). Šiaurės vakaruose išteka A-2 upokšnis į Skarbelio ežerą (Neries baseinas), pietuose A-2 upeliu jungiasi su Juodžio ežeru.
Tarybiniais metais Balžio pakrantėje veikė profilaktoriumai, pionierių stovyklos. Ežeras yra nedidelis, tačiau patogiomis, smėliu ir pievų apklotu padengtomis pakrantėmis. Todėl Balžio ežeras yra mėgstama vilniečių poilsio ir pramogų vieta, ypač vasarą. Šiaurinėje pakrantėje vasarą veikia vandens slidinėjimo trasa, yra įrengti paplūdimiai. Iki ežero veža 39 maršruto autobusas, pakrantėse yra Šilo mikrorajono statiniai.
Ežere gausu žuvies, veisiasi vandens paukščiai (didžiosios, kuoduotosios antys).
Taigi, matome, kad ežeras „išnaudojamas” jau labai senai. Tai pasijunta vos privažiavus – pastatyti automobilį nėra taip lengva, o ir pastatyti tenka mokamoje aikštelėje. Šis faktas taip mane sunervino, kad pamiršau pasiimti brydkelnes fotosesijai, ir tai prisiminiau jau tolokai nuėjęs ežero pakrante.
Antras faktas, dar labiau sudirginęs neuronus – ežere pasodintos kultūrinės lelijos. Kažkas akivaizdžiai persistengė. Nors vandens lelijos labai puošia vandens telkinius, sodinti ‘Rossenymphe’ natūraliam tvenkiny – akivaizdus neišmanymo požymis.
Ežero šiaurinę dalį ganėtinai jaukia vandenlenčių sporto mėgėjai, tad pamaniau, kad čia Raudonosios knygos augalų nerasiu. Bet klydau, todėl pasivaikščiojau nemažą kelio galą, kol supratau, kad apart paprastosios lūgnės (Nuphar lutea) čia nieko nerasiu, ir nutariau pasukti atgal.
Ir grįždamas, priėjęs patį šiaurės vakarinį kampą, pamačiau tai ko ieškojau.
Fotosesija nepavyko kaip buvo planuota, bet geriau taip, nei be rezultatų.
Mažažiedės vandens lelijos paplitimas kiek „miglotas”. Raudonoji knyga čia nėra labai iškalbinga:
Populiacijos gausumas. Daugelyje radaviečių populiacijų būklė nežinoma. 2019 m. gausiausios mažažiedės lūgnės populiacijos buvo žinomos Balžio ir Tapelių ežeruose (Vilniaus m. sav.). Nuolatos mažažiedė lūgnė auga kai kuriuose Girutiškio rezervato (Švenčionių r.) pelkiniuose ežerėliuose. Buvusi gausi ir gyvybinga jos populiacija Kaliūkščio ežere (Trakų r.) yra labai sunykusi.
Bet, turint minty, kad mažažiedės lūgnės populiacijos ilgalaikės, kartais iš naujo atrandamos ir po kelių šimtų metų, tikėkimės, kad šiuo augalu galėsime dar ilgai pasidžiaugti.
Jogaila Mackevičius