Viktorija 2020
Pagaliau per kelis metus prisiruošiau geriau pasiruošti viktorijos auginimui. Išsikasiau iki 50 cm gylio, 2 ant 3 metrų pločio duobę šiltnamyje, ją išklojau tvenkinių membrana, prispausdamas kraštus akmenimis. Estetikos jokios, bet praktiška.
Nusipirkau kelias dešimtis Victoria cruziana sėklų iš Water Plants Italy, kaip ir anksčiau sumontavau akvariumą su šildytuvu bei aeratoriumi ir, subėręs dekapituotas sėklas, ėmiau kantriai laukti. Ir… nieko. Keletas jų bandė dygti, bet galiausiai visos apsitraukė saprolegnija ir supuvo. Gal pašalo bekeliaudamos, gal jų buvo per daug (viktorijos supresuoja kitus savo gentainius – kova už būvį). Spėlioti galima, bet vis tiek nieks neaišku.
Kad nenueitų mano „baseinėlio” kasimas perniek, nutariau nusipirkti viktorijos daigą (o jie visai ne pigūs). Internetinės parduotuvės gegužės pabaigoje jau nieko nebeturėjo, tad susiradau Facebook’e ir užsisakiau. Ir vėl nesėkmė. Daigas keliavo iš Prancūzijos paprastu paštu. Iš Prancūzijos pašto siuntimą Lietuvoje perėmė mūsų paštas. Ir kelionė vyko taip lėtai (virš 10 dienų), kad augalas sugebėjo gerokai pašusti. Ištraukęs labai sunerimau, ar čia kas gero iš jo bus. Bet pasodinau.
Praėjo dvi neramios savaitės, ir mano viktorija išleido pirmąjį nedidelį lapą, net mažesnį už prieš tai buvusius. Po to dar vieną. Praėjo beveik visa liepa, kol augalas įsivažiavo, o mano nerimas užgeso.
Rugpjūtį viskas klostėsi puikiai. augalas leido vis didesnius lapus. Antroje mėnesio pusėje pasirodė ir žiediniai pumpurai. Bet kaip visada atėjo rugsėjis su savo vėsiomis naktimis. Iki jo vidurio viktorija subrandino du žiedinius pumpurus. Deja, jie taip ir liko skrotelėje nepasiekę vandens paviršiaus, nepaisant visų mano pastangų šildyti tiek šiltnamio orą, tiek baseinėlio vandenį.
Spalio mėnesį prasidėjo augalo atmirimas, o lapkritį mano „baseinėlyje” beliko vien buiza su plūdenom.
Dar vienas žingsnis iki sėkmės jos nepasiekiant. Gal kitais metais…
Jogaila Mackevičius