Eksperimentas. Tropinių vandens lelijų sėja

Gal kas yra bandęs išsiauginti vandens lelijas iš sėklos ir pavyko? Bandžiau parsisiuntęs trijų rūšių – Nymphaea caerulea, N. mexicana ir N. stellata (visos rūšys tropinės).

N. caerulea ir N. stellata sėklos elgėsi kaip gyvybingos (išbrinko ir paskendo), bet nesudygo nė viena. Kadangi užsisakinėjau vėlyvą rudenį, kol atkeliavo paštu galėjo ir pašalti.

N. mexicana sudygo, bet neatlaikė dumblių konkurencijos. Sėjinukai pasirodė labai jautrūs, o kol aš susigaudžiau, kad juos reik gebėt, buvo jau vėlu.

Taigi, šiek tiek apie patį nesėkmingai užsibaigusį procesą. Užsisakiau sėklas vėlyvą rudenį, tai, kaip minėjau kol atkeliavo galėjo pašalti. Užsisakinėjau iš vokiečių (Sementes), bet man regis visos jos yra iš vieno bendro Tailande surinkto maišiuko (net nuotraukos kataloguose tokios pačios). Visą procesą dariau panašiai kaip kad aptarėm vieno gero amerikiečių saito (Victoria-adventure) elektroninio pašto konferencijoje.

Temperatūra +26-28ºC, dienos ilgumas 12-14 val. Apšvietimą jie vandens lelijom naudoja kaip susitarę iš kaitinamųjų lempų, motyvuodami tuo, kad infraraudonieji spinduliai joms patinka. Na, aš naudojau paprastą ekonomiškąją, stalinę. Tai čia gal nuo metodikos ir nuklydau. Gruntas – smėlis. Paaugus – priemolis.

Pirmiausia, sėklos turi būti nuvalytos nuo bent kokių apyvaisio liekanų, veikiančių kaip dygimo inhibitorius. Kad įsitikinti, ar jos daigios, galima užmerkti mažame vandens tūryje – per parą laiko sėklos turi išbrinkti ir paskęsti.

Man paskendo visos per keletą valandų, net gi tos, kurios nė nemanė dygti. Užmerkti galima Petri lėkštelėje, ar stiklinėlėje. Tada skystis nupilamas, o sėklos pincetu atsargiai imamos tiesiog skandinamos, nardinamos ant substrato sėjimo talpoje.

Tam naudojau litrinius plastikinius kibirėlius.

Uždengtus kibirėlius sukabinau ant vinies, įkalto į palangę, kad vienu šonu būtų beveik prisiglaudę prie radiatoriaus. Paradoksalu, nes radiatorių temperatūra įvairuoja, o vandens temperatūra laikėsi stabiliai ties +27-28ºC.

Paprastai vandens lelijos sudygsta per savaitę-dvi. Man jos sudygo per 25 dienas. Tiksliau sudygo Nymphaea mexicana sėklos, kitų dviejų rūšių daigelių nepamačiau.

Pirmiausia pasirodo siūliškas pirmasis lapelis, po to ima augti povandeniniai tikrieji lapai. Dviejų tokių tikrųjų lapelių stadijoje jas jau galima persodinti į trąšesnį substratą.

Kas ir buvo padaryta. O vazonėliai perkelti į bendrą katilą pas lotosus.

Čia turbūt ir buvo esminė klaida. Lotosams į vazono dugnus buvau pridėjęs pirkto grunto akvariuminiams augalams, kuris matyt buvo nepakankamai apdorotas. Įsimetė melsvadumbliai. Lotosams nieko, jie jų net nepuolė (gal tik lapkočius kiek apaugdavo), o vandens lelijų sėjinukai kaip mat apsinešdavo. Tapo pablyškę.

Nepadėjo nei valymas, nei atskyrimas į atskirą indą.

Jie tiesiog „supuvo akyse”, skrotelės subyrėjo ir išsibarstė atskirais lapais.

Ką daryčiau, jei bandyčiau pakartoti eksperimentą. Pirmiausia, tai pirkčiau sėklas tik šiltuoju metų laikotarpiu. Toliau – neskubėčiau persodint, o maisto medžiagų padidinimui naudočiau ne vandens augalams skirtą substratą su organika (po smėlio sluoksniu), o tirpias trąšas. Dar reiktų pamąstyti apie atitinkamo spektro apšvietimą vietoj stalinės lempos.