Dar šiek tiek apie mechaninį valymą

Papasakodamas apie vandens jacintus lietuviškame tvenkinyje šiek tiek prašokau keletą įvykių. Todėl norėčiau kiek sugrįžti atgal.

Kaip jau minėjau anksčiau, tvenkinyje nebuvo atliekami jokie valymo darbai su „sunkiasvore” technika, netaikomos jokios cheminės ar biologinės priemonės. Viskas padaroma sietuku ir panaudojant kai kuriuos augalus.

Taigi, keletas nuotraukų, kai keitėsi tvenkinio paviršius 2006-aisiais metais valymo metu.

Paprastu sietu išgaudyta ketvirtadalį tvenkinio užimančių „maurų”. Net nežinau kaip pavadinti tą masę, sudaryta iš prikritusių lapų, supintų siūliniais dumbliais, lipikais, baliniais asiūkliais ir padengtų plūdenos sluoksniu. Kaip koks pyragas apibertas cukraus pudra. Ir šis „pyragas” toks tirštas, kad „pjaunant” vieną jo šoną, niekas nesubyra.

Pravalius pusę paviršiaus.

Deja, pusė paviršiaus ir buvo ta riba, kai valant vieną šoną plaukiojanti masė niekur nejudėjo. Po pusės visa likusi dalis ėmė byrėti, plūduriuoti ir vėl ilgainiui užėmė visą paviršių, tik jau gerokai retesniu ir plonesniu sluoksniu.

Ir taip kantriai kantriai per keletą kartų tvenkinio paviršius ėmė atrodyti daugiau mažiau padoriai.

O čia – nuotrauka daryta sekančiais, 2007 metais

Vaizdas akivaizdžiai geresnis. O tuos visus dumblių-maurų sąžalynus pakraščiuose aš vietoje rytinės mankštos kas rytą pragaudydavau nedideliu sieteliu.

Kaip matote, dar 2007-aisiais tvenkinukas atrodo ganėtinai tuščias. Beje, šie metai ir buvo toks pereinamasis laikotarpis, kai maurai išgaudyti, bet dar nepasodintos vandens lelijos, dar neatžėlęs natūralus meldų sąžalynas (matomas pirmojoje 2006-ų metų nuotraukoje, kuris ir po šiai dienai naudojamas kaip azoto akumuliatorius ir kasmet vasaros antroje pusėje sumažinamas 2/3, taip išnešant augaluose sukauptą azotą už tvenkinio ribų). Taip tie metai ir praėjo bešienaujant pakrantes ir nedideliu sieteliu (kaip putas nuo verdamos uogienės) nugraibant atsiradusias dumblių sankaupas.

Nors jau 2007-ųjų rudenį, vėlai, ar ne spalio pabaigoj, buvo įleistos kelios dešimtys dvivasarių lynų. Bet apie tai – kitą kartą.