Lotosų ruošimas žiemai

Vasarą net kelis mėnesius galime džiaugtis nuostabiais lotosų žiedais. Kuo šviesiau ir šilčiau, tuo daugiau žiedų. Šiltą ir saulėtą vasarą lotosai žiedynus pradeda leisti jau birželį, liepą „siautėja” žydėdami, rugpjūtį kiek sulėtina tempą, o rugsėjį pradeda kauptis ramybei. 

Lotosai liepą. Yra ir pumpurų, ir žiedų, ir benokstančių vaisių

Panašu, kad lotosų lapai pradeda atmirti arba temperatūrai nukritus žemiau +5ºC, arba, jei oras vis dar pakankamai šiltas, stipriai sutrumpėjus dienai. Ir šis procesas gali būti labai greitas (paspaudus stipresniam naktiniam šaltukui), arba tęstis ko ne pusantro – du mėnesius. 

Rugsėjį vaizdas tampa liūdnas

Nereikėtų pinktnaudžiauti šiltu rudeniu, geriau lotosus sunešti į žiemojimo vietą rugsėjo pabaigoje. Ir tikrai ne vėliau kaip iki spalio vidurio. Esant stipriam atšalimui, situacijos galime ir nesuvaldyti. 

2021 metais lotosų pasiruošimo ramybei laikotarpis buvo ilgas. Rugsėjį dar ko ne pusė lapų buvo žali. O spalio viduryje jų beliko koks dešimtadalis. Tad pasiraitojęs rankoves spalio 15-tąją po darbo juos visus sutempiau į rūsį, kuriame temperatūra visą žiemą laikosi +10-12ºC.

Perkėlimo procesas trunka gana ilgai. Pirmiausia, nupilamas vanduo, kad būtų lengviau nešti nelengvas talpas su purvu. Tada lotosai iš šiltnamio išnešami, pakraunami į karutį ar ant platformos su ratukais ir aplinkeliais privežami prie rūsio durų. Tada vėl įsirežus nutempiami į žiemojimo vietą, kur vėl užpilami švariu vandeniu iki talpų viršaus. 

Lotosai kartu su talijom rūsyje

Per žiemą pergyventi, kad vanduo sušvinks neverta. Nežinau, ką šie augalai išskiria (o gal žema temperatūra lemia), bet vanduo iki pavasario išsilaiko skaidrut skaidrutėlis. 

Jogaila Mackevičius