Žiemos ežerų žygiai. Pirmasis – Mažasis Siaurys ir Kerotis

Pagaliau atėjo žiema, o su ja ir žieminės kursiokų kelionės. Šiais metais nesulaukėme VSTT organizuojamo jokio žaidimo, tai nutarėm patys sau pasidaryti pramogą. Tema „Labanoro ežerai”. 

Pasikonsultavęs su socialinių tinklų draugais, kurie gyvena Labanore, atrinkau 8 ežerus, kuriuos bandysime apeiti. Pirmieji burtų keliu buvo atrinkti Mažasis Siaurys ir Kerotis. Žygio diena pasirinkta lapkričio 27, sekmadienis. 

Kaip tik iš vakaro gana sodriai pasnigo, laikėsi lengvas minusas, nebuvo jokio vėjo. Tad visas sniegas taip ir išsilaikę ant medžių, o mus džiugino nuostabūs vaizdai. 

Apie 9 ryto pajudėjome iš Vilniaus ir po pusantros valandos pasiekėme pirmąjį ežerą – Mažąjį Siaurį. 

Wikipedijos duomenys:

Mažasai Siaurys – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, Labanoro girioje, 9,5 km į pietus nuo Labanoro. Telkšo kelių rinų susikirtime, todėl yra netaisyklingos formos, kranto linija ilga (5,4 km) ir vingiuota. Ežero ilgis šiaurės – pietų kryptimi 1,8 km, plotis iki 0,68 km. Altitudė 146,3 m. Gylis iki 17,2 m (sąsiauryje). Centrinėje dalyje į ežerą iš vakarų giliai įsikišęs pusiasalis (ilgis 0,52, plotis 0,18-0,21 km, plotas 7,2 ha). Krantai sausi, statūs, šiaurėje ir vakaruose – lėkšti. Ežerą iš visų pusių supa miškas. Ežeras nenutekantis, priklauso Žeimenos upės intako Lakajos baseinui.

Šiaurinėje Mažajo Siaurio pakrantėje įsikūręs Pasiaurės kaimas. Vakarinės pakrantės pusiasalyje, šiaurrytinėje ir pietrytinėje pakrantėse yra įrengtos stovyklavietės. Aplink telkšo Didžiajo Siaurio, Vainiūnų, Ilgio ežerai.

Ežero kranto linija – apie 5,4 km. Nusimatėme apeiti per kelias valandas, o iš tikrųjų užtrukome beveik keturias. Planuodami visiškai neįvertinome, kad teks bristi puriu sniegu. 

Kelionės vaizdai – nuotraukose. Einant aplink ežerą buvo rastos šliaužiančiosios sidabriukės, plačialapiai skiautalūpiai, miškinės gluosvės. Vienoje užpelkėjusioje įlankoje buvo pastebėti kyšantys iš po sniego ir keli saulašarių sėklojai. Labai dėmesį kreipė dideli, seni kadagiai, bet jie įspūdingai atrodė gyvai, o nuotraukose labai susiliedavo su aplinka. 

Pats ežeras dalinai jau buvo apsitraukęs ledu, bet kol kas ledas ne ištisinis. Apsiniaukusią dieną nuotraukos tikrai nusileidžia įspūdingumo, lyginant su tuo, ką mato akis. 

Apėję ežerą išalkome. Todėl patraukėme atsižymėti prie sekančio – Didžiojo Siaurio, prie kurio įrengtoje stovyklavietėje ir papietavome. Didžiojo Siaurio kranto linijos ilgis 7,88 km, todėl nusprendėme su šiuo ežeru artimiau susipažinti vasaros metu. Panašu, kad krantų vingiai labai panašūs į Mažojo Siaurio. 

Grupės nuotrauka atminimui prie Didžiojo Siaurio

Toliau sekė 18 km važiavimo prie Keročio ežero. Navigacija mus pravedė Girutiškio rezervato pašone klaidžiais apsnigtais Labanoro miškų keliukais. Kartais mūsų provėžos buvo pirmosios sniege, nieks dar šią žiemą nebuvo čia pravažiavęs. Bet Kerotį pasiekėme, nepasiklydome. 

Wikipedija sako:

Kerotis – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, 7,5 km į šiaurės vakarus nuo Švenčionėlių, Labanoro girioje (Kiškėnų, Žeimenos miškai), Baranavos botaniniame zoologiniame draustinyje. Ežero ilgis iš vakarų į rytus 0,79 km, plotis iki 0,59 km. Altitudė 141,5 m. Giliausia vieta (7,4 m) yra pietinėje dalyje. Ežeras ledyninės kilmės, termokarstinis. Šiaurinis ir šiaurės vakarinis krantai žemi, pelkėti, kiti sausi, aukštoki. Atabradas gan platus, smėlingas, dugną dengia sapropelis. Ežeras nenutekantis, priklauso Liedelės upės baseinui (Kiaunos upės baseinas). Ežero pakrantės negyvenamos, kiek toliau pietryčiuose yra Luknos kaimas.

Ežerėvardis Kerõtis kildinamas nuo žodžių keroti („šakotis, plėstis“), kerotas („išsikerojęs, šakotas“).

Ežero kranto linija 2,52 km. Šį atstumą įveikėme kiek daugiau nei per valandą. Jokių ieškomų augalų neradau. Ežere aptinkamos ežerinės lobelijos, tačiau jų pėdsakų rasti nepavyko. 

Labai įdomi ežero pakrantė – aplink visą vandens telkinį susiformavęs ko ne metro aukščio pylimas. Greičiausiai jis atsirado todėl, kad ežero vandens lygis labai svyruoja. 

Taigi, per vieną dieną – du labai skirtingi ežerai. Mažasis Siaurys su savo vingiuota kranto linija. Eini, ir palaipsniui tai išnyra, tai vėl pasislepia nauji vandens plotai. Ir Kerotis – pateikiantis visą savo grožį kaip ant delno, paprastas, atlapaširdis toks. 

Nors bendra krantų linija pagal žemėlapius yra apie 8 km, visų išmanieji laikrodžiai parodė, kad nuėjome apie 13 km. Matyt, žingsnis kairėn, žingsnis dešinėn – ir per dieną prisukom papildomus penkis kilometrus bevingiuodami. 

Jogaila Mackevičius