2011-ieji. Žydėjimas prasideda

Be jokios abejonės, gyvybiniai procesai nei tvenkinyje, nei kūdroje niekada nesustoja, tik šaltuoju metų laiku labai sulėtėja. Tačiau vizualiai kiekvieną pavasarį atrodo, kad kiekvienais metais tvenkinys atgyja iš naujo.

Šiais metais maniškė kūdra pasistengė iškristi iš konteksto. Pirmiausia, tai buvo labai daug pražydusiu pernykščiais pumpurais vandens lelijų. Keletas jų pavasarį sužėlę, po to nusipūdė lapus ir ilgą laiką nebuvo nieko matyt. Tik dabar pastebiu gelmėj keletą ‘Colorado’, ‘Mayla’ lapų. Jau buvau net susitaikęs su mintim, kad žiemos jos neištvėrė. Pasirodo, nuostoliai nėra tokie dideli, kaip pasirodė pavasarį.

Na, kas link vandens lelijų ir kitų tvenkinio žiedų – tai dabar pats starto metas. Kaip visada – ‘Rossenymphe’ ima viršų.

Kaip įsibėgėjo – nepastebėjau, bet tai įvyko šią savaitę. Ši vandens lelija žiedus užskleidžia jau po pietų, taigi ryte jos dar nematyt, grįžus iš darbo ji jau miega. Tenka „bendrauti” tik savaitgaliais.

Neatsilieka ir geltonasis tvenkinio frontas. Tiek vandenyje (‘Moorei’), tiek pakrantėse (vilkdalgiai)

 

 

Prieš tai visai neblogai pasorodė ir „sibiro mėlynieji”.

Turbūt paskutinioji iš visų pernykštį žiedą praskleidė ‘Gonere’. Kadangi balta, tai atrodo, kad žiedas toks ir turi būt, gal kiek mažesnis. Kitų lelijų pernai susiformavę ir peržiemoję žiedai būna be pigmento, beveik balti.

Bando debiutuot su šiųmečiais žiedais ir ‘Fabiola’. Ką ta varlė ten daro, neįsivizduoju – gal slepiasi nuo saulės, o gal mėgaujasi žiedo aromatu.

Panašu, kad ne tik flora, bet ir fauna jaučiasi gerai. Karosai būriuojasi pulkais. Pradeda susibėgti kai prieini ant kranto, nes vis dar pamėtau po keletą riekučių batono kasdien.

Nors didesnė pusė – laukinė forma, bet ir dekoratyvinių pasitaiko gan nematytų. Va vienas – melsvai pilkas kūnas, gelsva galva.

 

Tiek žinių šiam kartui – birželio viduriui.