Pažintis su vilkdalgiais
Ganėtinai didelėje vilkdalginių (Iridaceae) gentyje visame pasaulyje priskaičiuojama apie 250 rūšių vilkdalgių, daugelis jų auginami kaip dekoratyviniai augalai. Lietuvoje natūraliai auga dvi rūšys – sibirinis ir geltonasis vilkdalgis.
Lietuvos sodininkams ir gėlininkams turbūt geriausiai pažįstamas sibirinis irisas (Iris sibirica). Ši rūšis labai dažna įvairiuose želdynuose. Augimo sąlygoms nelabai įnoringas augalas, gali augti sausose vietose, bet pakenčia ir drėgną (bet nepermirkusį) dirvožemį. Todėl jis puikiai tinka sodinti neapsemiamose vandens telkinio pakrantės vietose. Tik reiktų atsiminti kad, radus gamtoje augantį sibirinį irisą, jo negalima kasti ir perkėlinėti jo į savo gėlynus. Tai saugomas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą augalas.
Žinoma, šis straipsnis kaip ir priklauso – apie vandens pakrantės augalus. Taigi manau nieko nenustebinsiu, kad yra ir vilkdalgių galinčių augti vandenyje. Daugeliui turbūt yra tekę matyti pelkėse ar šlapiose vietose geltonuojančius geltonojo vilkdalgio (Iris pseudocorus) žiedus. Šis rūšinis vilkdalgis atrodo labai dekoratyviai. Tai 50 – 100 aukščio augalas, lapai siauri, žiedai stambūs, ryškiai geltonos spalvos, susitelkę po kelis ant stiebo. Žydėti pradeda gegužės pabaigoje. Jam tikrai nereikia išskirtinių sąlygų, kad galėtumėt auginti savo kūdroje. Geriausiai jausis jei planuojamoje sodinti vietoje bus nors kiek dumblo, nors auga ir prastesnėje žemėje. Gali augti tiek neapsemtas vandens, tiek vandenyje, iki 20 cm gylyje. Lengvai sėjasi – tokiu būdu pats ilgainiui paplis pakrantėse.
Pasaulyje yra išveista nemažai geltonojo vilkdalgio veislių. Keletą veislių auginu ir savo kieme. Mano kuklioje vilkdalgių kolekcijoje yra ‘Variegata‘ ir ‘Florapleno‘ – vienos paprastesnių ir mažiausiai išsiskiriančių nuo rūšinio augalo veislių.
Kaip jau iš pavadinimo ‘Variegata‘ galima spręsti – šios veislės lapai margi, žiedas niekuo neišskirtinis. Tik kaip ir dauguma kitų margalapių augalų, jo augimas kiek lėtesnis ir keras auga šiek tiek smulkesnis.
‘Floraplena’ pilnavidurė, daugiau žiedlapių nei įprastai turinti forma.
‘Berlyn Tiger‘ man asmeniškai viena iš gražiausių auginamų veislių. Žiedai geltoni, išmarginti tamsiais rudais brūkšneliais.
Skirtingai nei pastaroji veislė, vilkdalgis ‘Sea Krill‘ žydi šviesiai geltonos spalvos žiedais. Žiedlapiai atrodytų blyškūs ir nuobodūs, jei ne iš žiedo pagrindo einančios raudonai – rusvos gyslos, kurios šviesiame žiede tampa fantastišku akcentu ir šia veislę padaro išskirtine.
Tai tik keletas geltonųjų vilkdalgių veislių. Apibendrinant reiktų paminėti, kad tai tikrai puikus augalas pakrančių apsodinimui. Tiek rūšinis augalas, tiek veislės puikiai auga mūsų sąlygomis, vandenyje ir sausumoje.
Jau daugybę metų visame pasaulyje vyksta augalų aklimatizacija kituose žemynuose. Su šia banga, iš Šiaurės Amerikos atvykęs ir gan neblogai eilę metų augantis įvairiaspalvis vilkdalgis (Iris versicolor). Tai dar viena vilkdalgių rūšis galinti augti užmirkstančioje žemėje ir vandenyje iki 10 – 15 cm gylyje. Žinant, kad daugelyje Šiaurės Amerikos regionų žiemos nėra tokios atšiaurios kaip pas mus, buvo įdomu šio vilkdalgio išgyvenimo galimybės žiemojant vandenyje. Po pernykščių eksperimentų su veisle ‘Dark Aura’, galiu teigti, kad ją įmanoma auginti ir vandenyje. Šio vilkdalgio žiedai nedideli, mėlynos spalvos. Pavasarį augalo lapai violetiniai, vėliau žali. Auga šiek tiek žemesnis už geltonžiedžius vilkdalgius.
Ir žinoma būtina paminėti Europoje plačiai auginamą, bet taip pat iš Šiaurės Amerikos kilusį luizianinį vilkdalgį (Iris louisiana). Nors auginu vieną vienintelę veislę ‘Black Gamecock’, kuri kelerius metus auga sausoje žemėje, ne vandenyje. Šis vilkdalgis tikrai savo išvaizda patraukia dėmesį, Nors žiedai nėra labai dideli, bet žavesio suteikia spalva ir tekstūra – jie tamsiai violetiniai, beveik juodi, lyg aksominiai. Kiek teko bendrauti su Lietuvos gėlininkais, dauguma šį vilkdalgį laiko negalinčiu gyventi Lietuvoje. Iš patirties galiu teigti, kad taip nėra – jie tikrai išgyvena ir gan neblogai auga. Žinoma, dėl jų galimybės žiemoti vandenyje teks dar paeksperimentuoti. Bet dėl didelės, fantastiškai atrodančios veislių įvairovės, turiu minčių bandyti auginti jų ir daugiau.
Įvairovė didelė – reiklumas gana mažas. Šie augalai tikrai galėtų papuošti ko ne kiekvieną kūdrą.
Vilius Kairys