Lotosai. Kiek kitoks pavasaris po 2015/16 metų žiemojimo

Praėjusių metų pavasaris buvo nors ir ankstyvas, bet šaltas. Turbūt kaip niekad ilgai budo ir lotosai, o pabudę augo vangiai ir lėtai. Net vasaros karščiai sugebėjo prižadinti pirmąjį žiedinį pumpurą tik rugpjūčio pirmosiomis dienomis. Aišku, kad po tokio ilgo ir vangaus starto, biomasės priauginti šie augalai nelabai spėjo, o ir finišas buvo kiek per greitas. Lotosus teko sunešti nenušalusiais lapais ir net gi su keliais žiedynstiebiais. Galvojau, kad pumpurai išsiskleis bežiemojant rūsyje. Deja, jie nudžiuvo taip ir nepražydę, o per visą žiemą tiek riešutinis, tiek geltonasis lotosai išlaikė po keletą smulkių žalių neatmirusių lapelių.

Šiemet pavasaris kiek staigesnis ir akivaizdžiai šiltesnis, tad nutariau su persodinimu nelaukti gegužės mėnesio, o padaryti tai balandžio pradžioj. Kaip anksčiau paaiškėjo, lotosai geriau auga, jei kasmet persodinami, atsikratant perteklinio senų šakniastiebių balasto.

Taigi, tradiciškai, nupylęs vandenį,  išverčiau juos ant komposto.

Storų, stiprių šakniastiebio atkarpų buvo vos viena kita. Jas atrinkau pirmiausiai.

Nors lotosai sėkmingai užauga ir iš plonųjų šakniastiebių pumpurų (juos galima rasti bambliuose, pasislėpusius tarp šaknų), bet tai užtrunka kiek ilgiau.

Šiemet sodinau kiekvienos turimos rūšies po du kubilus, kiekviename jų paruošdamas skirtinga substratą. Viename kubile kiekvienos rūšies šakniastiebis gavo tradiciškai mano naudotą lapinę šiltnamio žemę, iš rudens pagerinta organika (šiemet arklių mėšlas) ir dolomitmilčiais. Tik šiemet dar buvo gausiai užsilikusių, per žiemą nesuirusių šiaudų gabaliukų, kuriais buvo pernai iškloti šiltnamio takai. paviršiuje esančios tokios šiaudų liekanos labai greitai iškils, gilesniuose sluoksniuose – netruks supūti.

Kitame kubile į substratą primaišiau gana gausiai ceolito ir akadamos. Abu šie priedai pagerina substrato savybes ir yra sunkesni už vandenį.

Kaip žinia, pasodinus, nereikia skubėti užpilti vandens iki kubilo viršaus. Šiek tiek papylus, kai vandens sluoksnis virš substrato ima siekti kelis centimetrus, sodinami šakniastiebiai ir palaukiama, kol „išburbuliuos” substrate esantis oras.

Tada galima vandens pilti iki viršaus. Geriausiai tai padaryti laistytuvu su antgaliu, „lyjančiu” kuo smulkesniais lašais.

Visos lengvesnės už vandenį dalys netruks išplaukt į paviršių. Tada jas galima nesunkiai nugriebti sieteliu ar tiesiog pilti vandenį tol, kol visas „paviršiaus šlamštas” persipils per kubilo kraštą.

Dabar (balandžio 2 dieną), gerai įdienojus šiltnamyje oras sušyla iki +24ºC, o tai jau yra optimali temperatūra lotosų augimui. Nakčia, tiesa, viskas atvėsta, bet vanduo vėsta lėčiau nei šiltnamio oras, tad lotosams tai neturėtų būti didelis nepatogumas.

Taigi, šį pavasarį lotosams startas duotas gerokai anksčiau, ir pradeda jie savo augimą gerokai „kūdesni” nei praėjusiais metais. Gana skirtingi substratai taip pat, manau, turės įtakos augimui, tad ilgainiui gal galima bus atrasti kokį  dar labiau tinkamesnį jų receptą.