Euryale ferox. Pirmieji bandymai

Gaila, kad iki šiol toks nuostabus vandens augalas, kaip Euryale ferox neturi lietuviško pavadinimo. Angliškas bendrinis šio augalo pavadinimas „lapės riešutas“ arba „megeros, baidyklės riešutas“, o iš hindi kalbos kildinamas dar vienas bendrinis pavadinimas mekhera. Tai – tarsi jaunesnioji gigantiškos vandens lelijos viktorijos sesutė. Kažkuo į ją panašūs tiek spygliuoti lapai, tiek žiedai. 

Auginti šį augalą yra gerokai paprasčiau nei viktoriją, nors erdvės ir maisto medžiagų lapės riešutui reikia taip pat nemažai. Paplitusi E. ferox rytinėje Azijoje nuo Indijos iki Korėjos bei Japonijos, aptinkama ir rytinėse Rusijos dalyse. Kinijoje šis augalas auginamas jau 3000 metų.  Sutinkama sekliuose vandens telkiniuose, šlapynėse, pelkėse. Nesenai Indijoje buvo sukurta technologiją auginti šį augalą kaip žemės ūkio kultūrą.

Maistui ir medicinoje naudojamos sėklos. 

Geriausiai E. ferox auga ten, kur labai karštos ir sausos vasaros bei šaltos žiemos. Panašias sąlygas reiktų augalui sudaryti ir auginant jį mūsų krašte. 

Sėklų įsigyti nėra sunku. Jas galima parsisiųsti tiek iš tolimųjų rytų kraštų, tiek iš arčiau – Europos. Paprastai vienos sėklos kaina nebūna didesnė 2 eurai, o pardavinėjamos jos dešimtimis. 

Sėklos siunčiamos sandariuose plastikiniuose maišeliuose su šiek tiek vandens, kad visą laiką liktų drėgnos. Vos gavus reiktų sėklas supilti į stiklinę ir pripilti kiek daugiau krano vandens. Pastačius vėsiau (apie +14ºC temperatūroje) sėklas toliau galima išlaikyti ramybės būsenoje. Kambario temperatūroje jos gali sudygti jau po savaitės. Taip pat sėklų dygimą paspartina jų paviršiaus nuvalymas nuo gleivėtos sėklą dengiančios luobelės. 

Euryale bandžiau daiginti 2017 ir 2018 metais. Tik pirmasis bandymas buvo sėkmingas. Antrojo bandymo metu sėklas patalpinau į vieną akvariumuką su viktorijos sėklomis. Gal temperatūra buvo per aukšta, bet greičiausiai dygstančių viktorijos sėklų išskiriamos medžiagos supresavo Euryale sėklų dygimą.

Taigi, norėdami sėklas sudaiginti, švelniai nuvalykite jas ir sumeskite į erdvesnį indą su kambario temperatūros vandentiekio vandeniu. Vandens šildyti papildomai nereikia, esant +20ºC temperatūrai sėklos sudygs per 1-2 savaites. Tada jos sodinamos į nedidelius vazonėlius. Apačioje – dumblas, išmirkusios durpės, lapinė ar kompostinė žemė, viršuje – švarus upės smėlis. 

Jauni Euriale augaliukai auga greičiau nei viktorijos, yra atsparesni dumbliams. Pirmieji lapai būna panirę, bet gan greitai ima augti plūduriuojantys lapeliai. Pirmieji keli būna nedidukai, bet greitai ima augti sparčiau ir kiekvienas naujas lapas būna gerokai didesnis už prieš tai buvusį, o mažas vazonėlis tampa ankštokas.

Tada metas persodinti į lengvą (bet sunkesnį už vandenį) dirvožemį erdviame vazone.

Lapės riešutams nereikia gilaus vandens telkinio, užtenka vienos-kitos dešimties centimetrų vandens virš substrato paviršiaus. Bet erdvės į šalis turi būti gerokai daugiau. Jei lapai negali laisvai plūduriuoti vandenyje, persidengia vienas su kitu, jie linkę pradėti greičiau pūti pakraščiuose, augalas pradeda augti silpniau. 

Tręšti augalus geriausia kietomis trąšomis, įterpiant jas į dirvožemį. Kaip ir visi stambiažiedžiai vandens augalai, lapės riešutai jautrūs geležies stygiui. Todėl reiktų profilaktiškai įterpti į dirvožemį šio mikroelemento turinčių akvariuminių augalų trąšų tablečių. 

Priauginusi pakankamai biomasės, Euryale ferox pradeda leisti žiedpumpurius. Labai neretai augalai apsidulkina patys net neišsiskleidę po vandeniu ir pradeda brandinti sėklas. Norint, kad taip neatsitiktų, reikia palaipsniui mažinti vandens lygį. Nors man taip ir nepavyko sulaukti virš vandens išsiskleidusių žiedų. Trys žiedpumpurius keliantys žiedkočiai taip ir nupuvo po vandeniu. O po to atėjo ruduo ir augalas ėmė atmirinėti kol galiausiai baigė vegetaciją ir supuvo.

Tiesa, nepaminėjau, kad auginau lapės riešutą kambaryje ant palangės, o nuo gegužės pabaigos  – šiltnamyje tarp agurkų ir pomidorų lysvių. 

Taigi, išauginti Euryale ferox neturėtų būti labai sunku. Kaip tai atrodo nuotraukose – kitame straipsnyje.

Jogaila Mackevičius