Perca fluviatilis. Ešerys

Jau tradicija Lietuvoje tampa kasmet rinkti metų organizmus ir buveinę, į kuriuos tais metais atkreipiamas ypatingas visuomenės dėmesys. Taip jau atsitiko, kad šių metų žuvimi išrinkta daugumai gerai pažystama žuvis – Ešerys.

Ešerys (Perca fluviatilis) – ešerinių (Percidae) šeimos žuvis. Lietuvoje gana dažna žuvis, paplitusi daugumoje upelių, upių ir ežerų.

Šios žuvies išvaizda daug kam pažįstama. Kūnas aukštas, kiek kuprotas, apaugęs kietais, smulkiais, dantytais žvynais. Nugara tamsiai žalsva, šonai žaliai gelsvi, su 5-9 skersiniais tamsiais dryžiais. Pilvas gelsvai baltas. Akys didelės, tamsios, galva didelė, žiotys plačios su daug smulkių dantukų. Turi 2 nugarinius pelekus: pirmasis aukštas, dygliuotas, tamsiai pilkas, antras žalsvai gelsvas, nedygliuotas. Krūtininiai pelekai oranžiniai arba gelsvi, pilvo, analinis ir uodeginis raudoni, prie pagrindo truputi juosvi.

Žinoma, ešerys gali išgyventi ir jūsų tvenkinyje. Nors jie ir jautresni už daugumą karpinių žuvų ištirpusiam deguonies kiekiui vandenyje, bet prie kitų sąlygų šios žuvys sugeba prisitaikyti puikiai. Jiems nėra svarbus nei telkinio gylis, nei dugnas. Jei bus galimybė, jie laikysis kietesnio, akmenuoto dugno vietose. Ešerių mitybos racionas taip pat platus. Dauguma žvejų nenustebinsiu pasakydamas, kad ešerys ėda viską, kas tik juda – įvairius bestuburius, kirmėles, vabzdžių lervas, smulkias žuveles. Jaunikliai minta dugno bestuburiais. Jų ėdrumas dar nėra didžiausia problema, didesnių bėdų kelia jų didelis vislumas. Kur ešerių populiacija didėja nekontroliuojama (yra mažai didesnių plėšrių žuvų arba visai nėra), šios žuvys ilgainiui tampa vyraujančia rūšimi, ima stingti maisto, ir tada ešeriai auga labai lėtai. Taip susidaro nykštukinių ešerių populiacija. Vienas iš būdų kontroliuoti ešerių populiaciją telkinyje – neršto metu samteliu rinkti jų ikrus. Balandžio – gegužės mėnesį baltų ikrų kaspinai  labai nesunkiai pastebimi pakrantėje ant įvairaus substrato:  augalinių liekanų, smėlėto, akmenuoto grunto ir panašiose vietose.

Nedidelis poledinės žūklės laimikis

Ir žinoma, jų kiekį padeda kontroliuoti ir stambesnės plėšrios žuvys. Nors teko pastebėti ir savo baloje, kad aibės gyvenančių ešeriukų nesuryja net stambūs šamai, kurie mieliau renkasi karpinių žuvų mailių.

Prieš leidžiant ešerius į savo telkinius, nereiktų svajoti, kad greitu metu gaudysit jau paaugusius „kliumpius“. Reiktų atsiminti, kad ši žuvis auga labai lėtai ir stambūs ešeriai sudaro tik labai mažą dalį visoje populiacijoje.

Na, turiu sutikti, kad ešerio žuviena labai gero skonio. Rūkytą ešerį vertinu kaip vieną geriausių žuvų. O ir apie žuvienę iš ešerio tiesiog sklando legendos. Bet kaip bebūtų, ši žuvis nėra geriausias pasirinkimas savų telkinių įžavinimui. Geriau jį žvejokime ežeruose ir upėse, o savose balose plėšrūno funkcijai atlikti žymiai tinkamesni yra starkiai, šamai ar lydekos.

Vilius Kairys