Per žiemą – ant aukšto

Kaip jau minėjau ankstesnėje žinutėje, suaugėlių koi rudeninis stipimas varė mane į neviltį. O jeigu ir mažyliai taip pat išstips?.. Tas klausimas nedavė ramybės ko vieną gražią rudens dieną neužtempiau ant aukšto 80 litrų plastikinės „bačkutės“, per pusę ją pripildydamas vandeniu iš tvenkinio ir krano (gręžinio). Užmečiau sietuką tvenkinin, įkliuvo gal koks 20 jauniklių. Dauguma – karpiukai, ir du lynukai.

 

Visus juos suleidau į naujus namus. Rezervuaras buvo pastatytas kaip tik po stoglangiu, aplinkui – tose pačiose sąlygose žiemojantys „balkoniniai“ augalai – jukos ir Co.

1

Šildytuvo jokio, filtras-aeratorius buvo pajungtas. Temperatūra laikėsi apie +13-16ºC, vanduo per žiemą keičiamas kas savaitę-dvi, naudojant gręžinio vandenį. Maistas – sausas Sera maistas karpiams KOI.
2
Lynukams tai nepatiko ir jie keleto savaičių bėgyje išplaukė pilvais į viršų. Karpiukų nepastipo nė vienas.
Keista, bet augintiniai godžiai rydavo vandens paviršiuje plaukiojantį maistą, net gi skęstantį, bet nuo dugno jo niekada nesurinkdavo. Įleidau dvi dideles ampuliarijas dugno priežiūrai atlikti. Deja, jos taip buvo žuvų „aplamdytos“, kad teko jas išimti ir nusiurbinėti dugną mechaniškai – po keleto dienų nė viena nebeturėjo „ūsų“.
Racionui paįvairinti dar iš rudens prigriebiau tvenkinio pakraščiuose plūdenų.
3
Taip, užsikrovęs sau papildomo rūpesčio ir išlaidų žiemai su augintiniai sulaukiau pavasario.
Balandžio mėnesio pabaigoje ėmiau juos po kelis gaudyti ir nešti tvenkinin. Per žiemą atrodo jie nė kiek nepaaugo, tačiau visi, kuriems genetinė informacija lėmė gyventi spalvotais, nusispalvino.
4
Didelei mano nuostabai, tvenkinyje pavasarį jauniklių (lygiai taip pat nusispalvinusių) taipogi buvo pilna.
5
Kai kurie savo dydžiu mažiausiai tris kartus išsiskyrė iš daugumos tarpo.
6
Na, kaip sakoma „apsidraudimas nepakenkė, bet ir nepadėjo“…