Viktorijos sėja. Pirmieji bandymai (4)

Jei sėkmingai parsisiuntėme viktorijos sėklas ir jas išlaikėme iki suplanuotos sėjos, kruopščiai pašalinome sėklos dangtelį, jos nepažeisdami, užtikrinome tinkamą temperatūrą – tada reik tikėtis, kad bent dalis sėklų sudygs. 

Sudygusios viktorijos sėklos auga gana greitai. Juk pačios viktorijos – stambūs vienmečiai augalai. Ir suspėti vienmečiams augalams per augimo sezoną reikia labai daug: priauginti pakankamai biomasės, sužydėti, užmegzti sėklas, jas subrandinti ir išbarstyti. O laikas visiems bėga vienodai greitai. 

Pirma sėkla išleidžia adatos formos lapelį, po to seka strėlės antgalio formos lapelis (pastarųjų gali būti net keletas).

Viktorijų sėjinukai skirtingose dygimo stadijose (skirtumas – apie savaitę)

Galiausiai pradeda augti pirmieji plūduriuojantys vandens paviršiuje lapai.  Jie labai panašūs į vandens lelijų. Pilkšvai žali, išmarginti bordiniais plėmais. Šie lapai kaskart išauga vis didesni ir didesni, kol galiausiai pradeda augti subrendusio augalo lapai su stačiu kampu užriestais į viršų galais. 

Teko skaityti, kad viktorijoms maisto medžiagų, esančių sėkloje, pakanka iki išaugs antrasis-trečiasis lapelis. Toliau jos turi jas gauti iš dirvožemio. Tad jau su antrojo lapelio pasirodymu rekomenduojama jas pasodinti ir pradėti tręšti.  

Sodinama į smulkų smėlį 200-250 ml plastikinėse stiklinėlėse, kurių dugne padarytos skylutės. Geresnius rezultatus augintojai gaudavo, kai apatinėje stiklinėlės dalyje padėdavo gumulėlį durpių. Natūralu – viktorijos auga labai eutrofikuotoje aplinkoje, humusas joms turėtų patikti. 

Paruošus stiklinėlę su substratu, jis sudrėkinamas, padaroma duobutė ir atsargiai, nepažeidžiant šaknų, pasodinamas sėjinukas

Pasodinti augalai labai atsargiai nuleidžiami į jiems skirtą indą su vandeniu

Po kiek laiko pradeda augti plūduriuojantys lapai, o pirmieji lapeliai atmiršta

Pirmieji plūduriuojantys viktorijų lapeliai panašūs į vandens lelijų, pilkšvai žali, išmarginti bordiniais plėmais

Toliau augalai kelis kartus persodinami (perkeliami), kiekvieną kartą imant vis didesnį vazoną ir į substratą primaišant vis daugiau organikos (naudojamas ne tik kompostas, bet net gi ir perpuvęs mėšlas).

Gaila, bet tiek pasiekti per pirmuosius bandymus man nepavyko. Viktorijos sėkmingai sudygo, buvo susodintos į stiklinėles su smėliu, persodintos vieną kartą į didesnius vazonus su kompostine žeme, pradėtos tręšti akvariumams skirtomis trąšų tabletėmis.

Deja, liepos antrojoje pusėje „koja pakišo“ orai – buvo lietinga ir vėsu. Taip greitai nesusigaudžiau, kad reikia pradėti papildomai šildyti vandenį, be to, suklaidino rasta informacija apie augintojus Bolivijoje, kur klimatas panašus į mūsų vasaras: dieną būna labai karšta, naktį atvėsta. Tokiomis sąlygomis  taip pat pavyksta sulaukti viktorijų žydėjimo.   

Deja, gal dienos-nakties temperatūrų kaitą pakenčia didesni augalai. Maniškiai jauni daigeliai labai tuo neapsidžiaugė, nuskurdo, ir per šiltą rugpjūtį jau nieko nebespėjo. Bandymas baigėsi taip ir nesulaukus nė vieno „rimtesnio“ plūduriuojančio lapo. Bet kažkodėl jaučiu, kad dar ne vieną kartą reikės šiuos bandymus pakartoti, kol sulauksiu šiltnamyje prasiskleidusių viktorijos žiedų.

Tema forume

Jogaila Mackevičius