Nymphaea caerulea – mėlynasis Nilo lotosas

1 pav. Mėlynojo Nilo lotoso žiedai

1 pav. Mėlynojo Nilo lotoso žiedai

Nymphaea caerulea, dažniausiai žinomas kaip mėlynasis lotosas (mėlynasis Egipto lotosas). Tačiau pavadinimų šis augalas turi ir daugiau: mėlynoji vandens lelija arba mėlynoji Egipto vandens lelija. šventoji vandens lelija.

Tai – vandens lelija, priklausanti Nymphaea genčiai.

Paplitimas

Natūraliai augalas buvo paplitęs Nilo upėje ir kituose vandens telkiniuose Rytų Afrikoje. Spartesnis jo arealo plėtimasis prasidėjo senovės civilizacijų laikais. Tada mėlynasis Nilo lotosas išplito net Indijos pusiasalyje ir Tailande.

Aprašymas

Lapai ovalūs, 25-40 cm skersmens, su išpjova ties lapkočiu. Žiedai 10-15 cm skersmens.

Susiformavę žiedpumpuriai pasiekia vandens paviršių per 2-3 dienas, tada pražysta. Žiedas prasiskleidžia ryte, užsiveria vėlyvą popietę, tačiau išlieka vandens paviršiuje. Žiedai šviesiai žydros spalvos, melsvai žydros ar rausvai violetinės spalvos, palaipsniui pereinantys į blyškiai geltoną spalvą žiedo centre.

Religija ir menas 

Senovės egiptiečių stelė, kurioje pavaizduotas miręs vyras vardu Ba, sėdintis centre ir uostantis šventąjį lotosą, Naujoji Karalystė, XVIII dinastija, 1550-1292 m.pr.m.e.

2 pav. Senovės egiptiečių stelė, kurioje pavaizduotas miręs vyras vardu Ba, sėdintis centre ir uostantis šventąjį lotosą, Naujoji Karalystė, XVIII dinastija, 1550-1292 m.pr.m.e.

Kartu su baltąja Nilo lelija, mėlynasis lotosas yra natūraliai augantis Egipte. Patys augalai ir jų žiedai dažnai vaizduojamas Egipto mene. Jie atvaizduoti daugybėje akmens skulptūrų ir piešinių, tame tarpe ir ant žinomos Karnako šventyklos sienų. Dažniausiai šie augalai vaizduojami „vakarėlių scenose“, šokiuose arba religinėse bei magiškose apeigose, tokiose kaip persikėlimo į pomirtinį gyvenimą ritualuose.

Mėlynasis lotosas turėjo svarbią reikšmę Egipto mitologijoje. Kadangi jo žiedai išsiskleidžia ryte ir užsiveria nakčiai, jis buvo siejamas su Saulės dievu Ra. Buvo manoma, kad dievas Ra rytais pakyla iš lotoso, augančio pirmapradžiuose vandenyse, žiedo, o vakarais sugrįžta atgal į šį žiedą [2].

Augalo žiedas taip pat buvo Egipto deivės Nefertitės simbolis [3].

Panaudojimas

Yra įrodymų, kad klinikinis mėlynojo lotoso poveikis jau buvo žinomas Majų ir senovės Egipto civilizacijoms [4].

Gali būti, kad būtent šios lelijos raminamasis poveikis minimas Homero Odisėjoje pasakojant apie Lotofagus.

Senovės laikais ši lelija buvo naudojama kvepalų gamyboje ir aromaterapijoje.

Teisinė padėtis

Nuo 2009 metų Nymphaea caerulea uždrausta auginti ir platinti Latvijoje [5], Lenkijoje [6], Rusijoje [7]. Už šio narkotinio augalo auginimą bei platinimą numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

Literatūra

  1. „Nymphaea caerulea information from NPGS/GRIN“. www.ars-grin.gov
  2. Rawson, Jessica, Chinese Ornament: The lotus and the dragon, pp. 200–202, 1984, British Museum Publications, ISBN 0-714-11431-6
  3. Wilkinson, Richard H. (2003). The Complete Gods and Goddesses of Ancient Egypt. Thames & Hudson. p. 133. ISBN 0-500-05120-8. 
  4. Bertol, Elisabetta; Fineschi, Vittorio; Karch, Steven B.; Mari, Francesco; Riezzo, Irene (2004). „Nymphaea cults in ancient Egypt and the New World: a lesson in empirical pharmacology“. Journal of the Royal Society of Medicine. 97 (2): 84–85. doi:10.1258/jrsm.97.2.84. PMC 1079300. 
  5. „Par Krimināllikuma spēkā stāšanās un piemērošanas kārtību“ (latviškai). likumi.lv.
  6. Dz.U. 2009 nr 63 poz. 520, Internetowy System Aktów Prawnych (lenkiškai).
  7. „Постановление Правительства Российской Федерации от 31 декабря 2009 г. № 1186“. 2009 (rusiškai). 

Straipsnis iš Wikipedijos, laisvosios enciklopedijoscc

Iliustracijų autoriai: Jogaila Mackevičius (1 pav.), Fordmadoxfraud (2 pav.)

Vertė J. Mackevičius