Viena stambiausių vandens lelijų, auginamų mūsų krašte. Sodinti ją galima giliau (teko girdėti, kad sėkmingai prasikala ir iš 4 metrų gylio), bent jau 1,5 m gylyje, po keletą metrų paliekant iš šonų kerui laisvai augti. Šakniastiebis stambus. Prigyja nesunkiai. Labai panaši į ‘Conqueror’, tik žiedai stambesni, smailesnės žiedlapių viršūnėlės, spalva …
Kaip jau minėjau, tvenkinys buvo labai apleistas. Tačiau persikrausčius keletą metų rūpėjo ne jis, o visa eilė aplinkotvarkos ir remonto darbų. Taigi, tvenkinio tvarkymas buvo nukeltas. Aplink augo nemažai didelių lapuočių medžių, kiekvieną rudenį papildančių tvenkinio vandenį krintančiais lapais. Panašėjo jis į tirštą lapų, dumblių, žolių sriubą. 2006 metų rudenį …
Na, ir pabaigai, užbaigdamas savo šį daugiau nei mėnesį trunkantį pasakojimą apie vandens lelijų veisles, noriu užsiminti apie dvi paskutines, dėl kurių, kaip sakoma, „širdį skauda”. Tai ‘Joe Tomocik’ ir ‘Chromatella’. Dėl ‘Chromatella’ nesu visai tikras, ar tai tikrai ta veislė, kurią nusipirkau. Daigas buvo labai mažas ir labai pradžioje nenorėjo …
Dar šiek tiek pasvarstymų apie kai kurių veislių tinkamumą. Situacija rugsėjo 1 dienai. Žinoma, kai kiekvienos veislės imamas tik vienas augalas, tai išvadų paklaida gali būti ir didoka. 1 – ‘Rossenymphe’. Žydėti pradėjo pirmoji, visą vasarą buvo pilna žiedų. Dabar arodo kiek suvargusi ir išsikvėpusi. Nors žydi. Bet žiedai gerokai …
Keletas palyginimų (visi kerai vienmečiai, amžiaus skirtumo nėra, auga netoliese – sąlygos nesiskiria): ‘Attraction’ – ‘Arc-en-Ciel’ kerai rugpjūčio pradžioje. ‘Fabiola’ (pirmoje nuotraukoje) – ‘Colorado’ (antroje nuotraukoje arčiau, už jo – ‘Fabiola’) Turbūt akivaizdu, kam mūsų krašte nelabai patinka 🙂
Turėjau surinkęs 16 vandens lelijų veislių kolekciją. Dabar jų keletu mažiau – kai kurios veislės dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepritapo arba jų buvo atsisakyta. ‘Almost Black’; ‘Attraction’; ‘Aurora’; ‘Acr-en-Ciel’; ‘Cromatella’; ‘Colorado’; ‘Gonnere’; ‘Indiana’; ‘Joey Tomocik’; ‘Moorey’; Pygmaea ‘Rubra’; ‘Rossenymphe’; ‘Hermine’; ‘Mayla’; ‘Fabiola’; ‘Conqueror’. Tvenkinio charakteristikos: Paviršiaus plotas 10×15 m …
Šiandien kažkaip suradau laiko užsipilti ant aukšto ir spragtelti savo ir kaimyno tvenkinį – labai jau dideli skirtumai. Atrodo, vanduo tas pats, apšvietimas panašus. Bet vienas prieš kelis metus išvalytas ir paliktas, o kitas akylai sekamas. Viename tik meldai pakrantėje ir dumbliai paviršiuje, kitame – meldai, ajerai, lelijos, žuvys… na …
Papasakodamas apie vandens jacintus lietuviškame tvenkinyje šiek tiek prašokau keletą įvykių. Todėl norėčiau kiek sugrįžti atgal. Kaip jau minėjau anksčiau, tvenkinyje nebuvo atliekami jokie valymo darbai su „sunkiasvore” technika, netaikomos jokios cheminės ar biologinės priemonės. Viskas padaroma sietuku ir panaudojant kai kuriuos augalus. Taigi, keletas nuotraukų, kai keitėsi tvenkinio paviršius …
Gal kas yra bandęs išsiauginti vandens lelijas iš sėklos ir pavyko? Bandžiau parsisiuntęs trijų rūšių – Nymphaea caerulea, N. mexicana ir N. stellata (visos rūšys tropinės). N. caerulea ir N. stellata sėklos elgėsi kaip gyvybingos (išbrinko ir paskendo), bet nesudygo nė viena. Kadangi užsisakinėjau vėlyvą rudenį, kol atkeliavo paštu galėjo …
Vienas iš galimų tvenkinio vandens „gryninimo” būdų – augalų, kuriems reikia daug maisto medžiagų auginimas ir šių augalų palaipsnis šalinimas. Tam tinka meldai, ajerai, o ir tos pačios vandens lelijos savo šakniastiebiuose akumuliuoja nemažą maisto medžiagų kiekį, tai jų sumažindamos vandenyje. Pabandžiau tokiam akumuliavimui panaudoti ir egzotiškesnį augalą. Iš šiltųjų …