Pradžia. Mechaninis valymas

Kaip jau minėjau, tvenkinys buvo labai apleistas. Tačiau persikrausčius keletą metų rūpėjo ne jis, o visa eilė aplinkotvarkos ir remonto darbų. Taigi, tvenkinio tvarkymas buvo nukeltas. Aplink augo nemažai didelių lapuočių medžių, kiekvieną rudenį papildančių tvenkinio vandenį krintančiais lapais. Panašėjo jis į tirštą lapų, dumblių, žolių sriubą.

2006 metų rudenį pagaliau žvilgsnis nukrypo tvenkinio link. Nutarėm visą tą košę išgrėbti. Tiesa, prieš tai aš ilgai ir nesėkmingai ieškojau kas pagilintų tvenkinuką, nes per vasaros sausras nusekus vandeniui jį nesunkiai perbrisdavo suaugęs vilkšunis. Galinčių neatsirado, nepaisant to, kad apskambinau atrodo kone visas įmones aplinkui. Kadangi privažiuot patogiai iš visų pusių nėra įmanoma, tvenkinio šlaitai statūs, reikia galingesnės technikos. O tokią techniką atgabenti dėl keleto dumblo kaušų išsėmimo neapsimoka – tvenkinys taptų auksinis.

Taigi nutarėm tvarkytis su tuom, kas yra. Kadangi tvenkinio paviršiaus plotas tėra 10×15 m, nesunku buvo rasti ilgą virvę ir pakabinus ant jos keletą svarmenų, laikant iš abiejų tvenkinio pusių suplukdyti visus krituolius link pakrantės, o jau ten – susemti grėbliais, sietukais, šakėmis. Taip nepersistengiant vakarais per savaitę plūduriuojančios nesuirusios organikos ir nebeliko. Tokį tvenkinį ir palikom žiemoti.

2007-ųjų pavasarį – analogiški mechaninio valymo darbai. Pašalinus nesuirusią organiką, ištirpusios medžiagos niekur nedingo. Taigi, ėmė augti dumbliai. Reikėjo rasti jiems konkurentų. Netruko pakrantės apsisodinti ajerais, atsirasti meldų „salelė”, pradėta intensyviau šienauti pakrančių šlaitų žolė.

2008-aisiais – pirmosios žuvys ir vandens lelijos. Buvo suleistas pulkelis lynų, aūrų vėliau – dekoratyvinių karosų ir karpių. Pasodintos pirmosios vandnes lelijų veislės – ‘Attraction’, ‘Colorado’, ‘Almost Black’, ‘Moorei’, ‘Rossenymphe’, ‘Conqueror’, ‘Celebration’ ir ‘Joe Tomocik’. Kaip bebūtų gaila, ‘Celebration’ ir ‘Joe Tomocik’ buvo žuvų iškapstyti, išplaukė į vandens paviršių ir supuvo. Visos kitos lelijos prigijo.

2009-ieji buvo turbūt didžiausio persilaužimo metai. Nuo tada pavasarį vanduo gana stipriai ima dumblėti, bet tik tol, kol nepradeda želt ajerai, meldai ir vandens lelijos. Tada vos ne akimirksniu jis nuskaidrėja ir matosi viskas iki dugno. Sumažėjo ir aplink augančių lapuočių, o naudojantys maisto medžiagas vandens augalai suaugo į stiprius kerus.

2010-aisiais jau galima buvo ir labiau atsikvėpti, nepulti traukti iš vandens kiekvieno įkritusio lapo.

Taigi, turint nedidelį tvenkinį, nereikia pulti jį pertvarkinėti. Greito rezultato vis tiek nepavyks gauti. Man labai gerai pavyko įsitikinti, kad net nedidelis mechaninis poveikis, toks kaip organikos šaltinio pašalinimas ir augalų subalansavimas nors ne greitai, bet per keletą metų gali iš puvėsiais dvokiančios duobės padaryt nedidelę vandens lelijų oazę.

Pabaigai keletas nuotraukų, kurias pavyko surasti – ta pati vieta skirtingais metais. Nuotraukos darytos vasaros pirmojoje pusėje.

2005/2008 metų palyginimas

2005/2008 metų palyginimas: 2005-ieji

2005/2008 metų palyginimas: 2005-ieji

2005/2008 metų palyginimas: 2008-ieji

2005/2008 metų palyginimas: 2008-ieji

2007/2008 metų palyginimas

2007/2008 metų palyginimas: 2007-ieji

2007/2008 metų palyginimas: 2007-ieji

2007/2008 metų palyginimas: 2008-ieji

2007/2008 metų palyginimas: 2008-ieji